„Delegacijoje yra du lietuviai – A. Kubilius ir P. Auštrevičius“, – teigė EP biuro atstovas Dovaidas Pabiržis.

Nepaisant Kinijos perspėjimų, septynių europarlamentarų delegacija trečiadienį atvyko į Taivaną, blokui stengiantis užmegzti geresnius ryšius su šia sala.

D. Pabiržio teigimu, į Taivaną atvykę EP nariai priklauso specialiam komitetui, skirtam aptarti klausimus, susijusius su užsienio šalių kišimusi į demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją.

Tris dienas truksiančio vizito metu politikai aptars Taivano patirtį kovojant su dezinformacija, bandymus kištis į Taivano demokratiją, žiniasklaidą, kultūrą ir švietimą, taip pat Taivano pastangas stiprinti savo kibernetinį atsparumą.

„Taivanas naudoja novatoriškas priemones ir įtraukia visą Taivano visuomenę, siekdamas spręsti visų rūšių kišimosi į demokratiją problemą, neribodamas žodžio ir žiniasklaidos laisvės“, – rašoma delegacijos pranešime.

Vizito metu politikai susitiks su Taivano prezidente Tsai Ing-wen (Cai Ingven) ir kitais aukšto rango pareigūnais. Delegacijai vadovauja prancūzų europarlamentaras Raphaelis Glucksmannas (Rafaelis Gliuksmanas).

Taivano užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad ši grupė yra pirmoji oficiali Europos Parlamento delegacija, aplankiusi salą.

Vizitas vyksta tvyrant didelei įtampai tarp Taivano ir Kinijos. Pekinas autonominį, demokratiškai valdomą Taivaną, į kurį nacionalistai pabėgo 1949 metais, pralaimėję pilietinį karą komunistams, laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors sugrąžins jame savo kontrolę, prireikus – karine jėga.

Aptarė Kinijos agresyvėjančią politiką

Tuo metu regioninio saugumo klausimus su Taivano užsienio reikalų ministru Josephu Wu (Džozefu U) savaitgalį Romoje aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė.

Šį susitikimą surengė Tarpparlamentinis aljansas dėl Kinijos. Lietuvos politikė yra viena iš šio aljanso įkūrėjų. Nuotolinis pokalbis su J. Wu vyko G-20 viršūnių susitikimo paraštėse.

Romoje viešėję aljanso nariai su taivaniečių ministru planavo susitikti gyvai, tačiau to padaryti nepavyko dėl saugumo.

„Ministras buvo vietoje, kurios atskleisti negaliu, nes yra iškilę labai sudėtingi saugumo užtikrinimo klausimai. Nors susitikimo formatas buvo planuotas vienaip, bet įvyko kiek kitaip, tačiau mums pavyko pasikalbėti“, – sakė D. Šakalienė.

Parlamentarės teigimu, su J. Wu aptarta Kinijos keliama grėsmė regione.

„Ji aktuali ne tik Taivanui, bet ir globaliai. Viena vertus, saugumo kontekste – visi gerai suprantame, kad Pietų Kinijos jūros klausimas yra susijęs su Pekino kariniu dominavimu visame pasaulyje“, – kalbėjo politikė.

Be kita ko, pasak jos, „kritus Taivanui“ būtų suduotas stiprus smūgis pasaulio ekonomikai, nes „puslaidininkių tiekimas iš Taivano yra kritiškai svarbus“.

D. Šakalienės teigimu, Taivano užsienio reikalų ministras ragino šalis solidarizuotis su Lietuva, išskirdamas šalį kaip svarbią partnerę, remiančią „Taivano demokratinę teisę apsispręsti su kuo bendradarbiauti“.

Pekinas pastaraisiais metais intensyvino pastangas izoliuoti Taivaną tarptautinėje arenoje ir tūžo dėl bet kokių mėginimų traktuoti salą kaip nepriklausomą valstybę.

Kinijos atstovybė Briuselyje anksčiau perspėjo, kad europarlamentarų vizitas Taivane „kenks esminiams Kinijos interesams ir žlugdys Kinijos ir ES santykių sveikam vystymuisi“.

Pekinas ypač kritiškai vertina ir Vilniaus bei Taibėjaus gilėjančius ryšius.

Lietuvos sprendimas leisti Taivano atstovybei Lietuvoje veikti taivaniečių vardu užrūstino Kiniją, protestuojančią dėl bet kokių Taivano mėginimų veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Kilus diplomatiniam konfliktui, Kinija vasarą atšaukė savo ambasadorių Lietuvai ir nurodė šaliai padaryti tą patį. Šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių grįžo rugsėjo pradžioje.

Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.