Šiemet Estijai organizuojant Europos totalitarinių režimų aukų atminties dienos minėjimui skirtus renginius, į juos šį savaitgalį atvyksta aštuonių Europos šalių Vyriausybių atstovai, o ministrų lygiu bus atstovaujama tik Lietuvai ir pačiai Estijai.

Lietuvos teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir kitų šalių atstovai sekmadienį Taline totalitarinių režimų aukas pagerbs padėdami gėlių prie Laisvės paminklo bei dalyvaus Okupacijos muziejuje vyksiančioje atminimo dienai skirtoje konferencijoje. Joje bus svarstoma, kaip geriau jaunąją kartą supažindinti su totalitarinių režimų padarytais nusikaltimais.

Anot J.Bernatonio, derėtų pasvarstyti, ar nereikėtų kitais metais šios tragiškos atminties dienos paminėti Briuselyje, nes iki šiol šie renginiai buvo organizuoti tik Vidutio ir Rytų Europos valstybių sostinėse.

„Briuselio atsiradimas tarp Europos totalitarinių režimų aukų atminties dienos minėjimo renginių organizatorių pademonstruotų visos Europos, o ne tik kelių šalių dėmesį šiai skaudžiai temai ir neabejotinai išplėstų dalyvių geografiją“, - pranešime spaudai teigė J.Bernatonis.

Kaip BNS informavo ministerija, tarp Taline vyksiančių renginių dalyvių bus du ministrai - Estijos ir Lietuvos, tuo metu dar septynioms šalims - Latvijai, Vengrijai, Lenkijai, Gruzijai, Čekijai, Portugalijai ir Slovakijai - atstovaus žemesnio rango Vyriausybių pareigūnai.

Politologas Kęstutis Girnius sako, kad neįstengiant prisikviesti daugiau aukšto rango svečių, šis minėjimas praranda svorį, ir derėtų spręsti, ar neatsisakyti panašių renginių.

„Jeigu rengiama valstybiniu lygiu ir neatvyksta atitinkamo rango pareigūnai, tai manau, kad reikėtų pagalvoti apie galimybę atsisakyti to, nes tai gali tapti Maskvos propaganda - esą net pačios valstybės žino, kad čia nesvarbus minėjimas. Jei nesiseka nors latvių įtikinti, reikėtų svarstyti galimybę šitą minėjimą perleisti į nevalstybinių organizacijų rankas“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.

Kitas politologas Nerijus Maliukevičius savo ruožtu apgailestauja, kad nesikeičia Vakarų požiūris į sovietų nusikaltimus.

„Tai parodo tam tikrą požiūrį Vakaruose į šitą istorinę datą, panašu, kad net ir šių dienų aktualijomis - esant viešam vakariečių supratimui dėl dabartinio Putino režimo grėsmės - požiūris į sovietų nusikaltimus nepasikeitė. Tai buvo Baltijos valstybių didysis iššūkis iškelti ir parodyti tą problemą - kad ne visi totalitariniai režimai buvo vienodai įvertinti, bet situacija šita prasme nepasikeitė. Čia nėra naujiena, naujiena būtų, jeigu būtų atstovaujama kitokiu lygiu ir būtų parodytas tas viešas dėmesys“, - BNS teigė VU TSPMI dėstytojas N.Maliukevičius.

Europos totalitarinių režimų aukų atminties dienos minėjimo renginiais Estija tęsia 2011 metais Europos Sąjungos (ES) teisingumo ministrų įtvirtintą tradiciją. Sprendimas ES mastu pagerbti totalitarinių režimų aukų atminimą priimtas Vengrijos, Lenkijos ir Lietuvos iniciatyva, Vengrijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. ES Tarybos sprendimu totalitarinių režimų atminties diena minima kasmet rugpjūčio 23-ąją, Molotovo – Ribentropo pakto pasirašymo dieną. Šią dieną valstybės narės kviečiamos savo istorijos kontekste pažymėti totalitarinių diktatūrų aukų atminimą.

Sovietų Sąjunga ir Vokietija vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą, pasirašė 1939-aisiais. Šis paktas lėmė Baltijos šalių nepriklausomybės praradimą.

Lietuva dėl dviejų totalitarinių režimų - sovietinio ir nacistinio - nusikaltimų prarado maždaug trečdalį savo gyventojų.