„Šiuo atveju man turbūt būtų sudėtinga vertinti paskatas, dėl kurių buvo stabdomas pats projektas ir 3,5 milijardo investicijos, jeigu verslininkas jaučia, kad požiūris į jį pasikeitė po tam tikrų veiksmų, tai dar kartą kartoju, jeigu iš pradžių, iki to savaitgalio, Linkedin'o posto, buvo galima kalbėti apie tam tikrą aplaidų pareigų vykdymą arba apskritai jų nevykdymą ir tam tikrų pareigūnų arba jiems prilygstančių valstybinių įmonių atstovų savo darbo neatlikimą“, – pirmadienį LRT radijui sakė F. Jansonas.

„Tai, ką parašė ponas Paukštys, jeigu tai yra tiesa, tai kalbame apie piktybiškumą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Tai čia yra viskas labai paprasta ir aišku. Jeigu tai tiesa, tai jau teisėsaugos institucijos turi išsiaiškinti“, – pridūrė jis. 

A. Paukštys strigusius institucijų sprendimus dėl projekto susiejo su jo finansine parama Gitanui Nausėdai šių metų prezidento rinkimuose, kuriuose jis laimėjo prieš premjerę Ingridą Šimonytę.

Prezidento patarėjo teigimu, dėl stringančio projekto gali būti kalti ir valstybinių įmonių vadovai.

„Viena – akivaizdu. Taip, kaip perėjo viskas į bendravimą su valstybės kontroliuojamomis įmonėmis, ar tai būtų elektros tiekėja, ar tai būtų kelių įmonė, taip, kaip pristatė ponas Paukštys, tai yra baisiau negu absurdas. (...) Čia jau galima kalbėti apie tų įmonių vadovų atsakomybę“, – sakė F. Jansonas.

Tarp valstybės valdomų įmonių, kurių sprendimai arba jų nebuvimas turėjo įtakos A. Paukščio pareiškimui, – valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ ir „Litgrid“. Pastaroji aiškino, kad iš jos pusės elektros tiekimas „Teltonikos“ projektui užtikrintas, tačiau kliūčių sudarė „Via Lietuva“, o jos vadovas tikino, kad tiesti elektros kabelį trukdė teisės aktai, kurie netrukus bus pakeisti.

F. Jansono teigimu, projektas yra svarbus visai visuomenei, todėl tyrimą galėtų pradėti prokuratūra gindama viešąjį interesą.

„Šiuo atveju bet kas gali kreiptis (į teisėsaugą – BNS), (...) lygiai taip pat, kaip prokuratūra gali pati pradėti tyrimą ginant viešąjį interesą. Ar yra viešasis interesas, kalbant apie patį projektą ir tai, kad jis yra pakibęs ant plauko, tai, be abejo, – kalbame apie pusę milijardo mokesčių per metus. Jeigu Lietuvai tai neatrodo didelė suma, tai labai keista žinant, kiek mums reikia pinigų ir gynybos finansavimui, ir viskam“, – sakė F. Jansonas.

Buvusi Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė teigė, kad didesni projektai gali strigti ir dėl to, kad yra ypatingi ir išskirtiniai, dažnai reikalaujantys unikalių ir pirmą kartą daromų sprendimų.

„Jokia institucija dar nėra vykdžiusi tokio projekto, tokios srities, natūralu, kad negali nuspėti, kokios galios elektros energijos ar kokių kitų sprendimų (reikės – BNS). Natūralu, kad įmonė gali pati kelti ir kelia tuos klausimus“, – pirmadienį LRT radijui sakė į Seimą išrinkta G. Balčytytė.

„Valstybės užduotis yra suderinti tuos interesus“, – pabrėžė ji.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pridūrė, kad A. Paukščio vieši pasisakymai padės išspręsti dalį problemų visam verslui.

„Čia yra tam tikras pavyzdys „me too“, kai čia vienas verslininkas atsistojo ir pasako, kad man taip buvo, ir tada ateina visas kaskadas tokių pat pavyzdžių, ar tai būtų nekilnojamasis turtas, energetika, daugybė temų, ir aš turiu daug vilties, kad tai išjudins, ypač tą vidutinį sluoksnį, ypač savivaldoje ar įmonėse, kur ten jie jau yra taukais aptekę nuo to biurokratizmo“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Romanovskis.

„Teltonikos“ savininkas A. Paukštys praėjusį penktadienį pareiškė, kad stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės Liepkalnyje plėtojamo „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas, nes „nebeliko vilties“ iki 2027 metų užsitikrinti būtiną elektros kiekį, per ilgai užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas į pramoninę.

Tačiau jau šeštadienį A. Paukštys teigė sulaukęs aukščiausių šalies vadovų dėmesio ir „nelaidojantis vilties“ dėl projekto, kuriame planuojama gaminti ir puslaidininkius pagal Taivano suteiktas technologijas.