Pasak patarėjo, Prezidentūra užsienio partnerių akyse atrodys patikimiau nei valdančioji dauguma ir Vyriausybė, kurią formuos į koaliciją įtraukta „Nemuno aušra“.

„Su tokia pradžia ir tokia našta, kurią koalicija užsikrovė susikūrimo būdu, pasitikėjimas užsienio partnerių yra sumažėjęs“, – Žinių radijui antradienį sakė F. Jansonas.

„Prezidentas dalyvaus ir galbūt netgi siūlys kandidatus į šias pozicijas (užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų – BNS), (...) nes jo patikimumas ir požiūris į jį yra kitoks negu šiuo metu į koaliciją“, – pridūrė jis.

„Tai gali būti žmonės iš diplomatinio korpuso, tai gali būti žmonės iš prezidento komandos. Pirmiausia bus žiūrima į profesionalumą ir patirtį“, – kalbėjo patarėjas.

Dar iki koalicijos su „Nemuno aušra“ sudarymo prezidentas yra sakęs, kad jo patarėja Asta Skaisgirytė būtų geriausia kandidatė į užsienio reikalų ministres, tačiau abejojo, ar norėtų ją paleisti iš savo komandos.

Norėtų, kad „Nemuno aušros“ paskirti ministrai dirbtų Lietuvai: reikia valdyti žalą

Nors su „Nemuno aušra“ sudarytą valdančiąją koaliciją Prezidentūra vadina klaida, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas F. Jansonas užsimena, kad situaciją dar galima taisyti. Anot jo, Lietuvos politinė istorija rodo, jog rasti tinkamai pareigas einančių nepartinių ministrų yra įmanoma.

„Lietuvos politinė istorija turi visokių pavyzdžių. Partijos, kurios galbūt iš dabartinių ar net to laikmečio pozicijų buvo vertinamos anaiptol ne vienareikšmiškai, jos sugebėdavo pasiūlyti labai neblogus technokratus ministrus“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas.

„Tas pats Saulius Skvernelis 2014 metais buvo paskirtas ministru iš pono Rolando Pakso partijos kvotos, Rokas Masiulis – energetikos ministru tais pačiais 2014-aisiais paskirtas iš Darbo partijos. Ar šiuos du ministrus būtų galima kažkaip tai sieti su partijomis, kurios juos delegavo? Ne. Ar jie padarė savo darbus? Ar, sakykime, tolesnė jų karjera kažkokių abejonių kėlė? Ne, nekėlė“, – priminė jis.

Pasak šalies vadovo vyriausiojo patarėjo, svarbiausia, kad paskirti ministrai dirbtų Lietuvai.

„Norėtume, kad tie ministrai, kurie bus paskirti, kokioje kvotoje jie bebūtų, pirmiausia jie būtų Lietuvos ministrai – dirbantys Lietuvai, o ne partijai. O antra, ministrai, kurie bent jau dirba Vyriausybei, o ne atskirai partijai“, – aiškino F. Jansonas.

„Prezidentas labai aiškiai suformulavo, kad partijos narių kandidatų („Nemuno aušra“ – ELTA) jam net nesiūlytų, nes tai bus priežastis jų nepatvirtinti. (...) Nepaskyrimas partinių ministrų į Vyriausybę yra tam tikras žalos valdymas. Žalos, kuri šiuo metu yra akivaizdžiai daroma Lietuvos įvaizdžiui“, – tikino F. Jansonas.

Pirmiausia bus žiūrima į profesionalumą ir patirtį.

Kritikos Lietuvoje ir užsienyje „aušriečių“ įtraukimas į koaliciją susilaukė dėl to, kad teisme yra nagrinėjama partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio byla dėl neapykantos kurstymo prieš žydus.

Pirmadienį policija pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl R. Žemaitaičio kvietimo rinktis prie pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio namų.

Konstitucinis Teismas dėl viešų pasisakymų apie žydus ir Izraelį R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato, kad neįvyktų apkaltos procesas ir jis vėliau galėtų kandidatuoti į prezidentus ir į Seimo narius.

Politikas kaltinimus antisemitizmu atmeta ir sako savo įrašuose socialiniuose tinkluose kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai.