Lenkijos parlamentarai neįsigilino į Lietuvos lenkų švietimo padėtį, sako Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, komentuodamas Lenkijos Seimo rezoliuciją dėl švietimo lenkų kalba Lietuvoje

„Greičiausiai į tą klausimą nė kiek neįsigilinta, nes konkrečių jokių dalykų nepateikta, kas konkrečiai yra blogai“, - BNS penktadienį sakė G.Kirkilas, jis taip pat vadovauja Seimo delegacijai Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjoje.

Jo teigimu, politikams yra „labai lengva spekuliuoti klausimais, kurie yra ne jų šalyje, o svetur“.

„Šita rezoliucija nieko ypatingo neprideda, bet dabartinėje situacijoje akivaizdu, kad kol Lenkijoje nesusiformuos naujas parlamentas ir Vyriausybė, vargu ar mes kokių aktyvesnių santykių turėsime, nepaisant to, kad toliau vyksta prekyba, karinis bendradarbiavimas“, - tvirtino Seimo vicepirmininkas.

„Aišku, tokie pareiškimai neprisideda prie santykių gerinimo“, - pridūrė socialdemokratas.

Lenkijos Seimas penktadienį beveik bendru sutarimu pritarė rezoliucijai, kuria paragino Lietuvą imtis veiksmų siekiant lenkų tautinei mažumai užtikrinti tinkamas sąlygas mokytis lenkų kalba.

„Mes norime vystyti abipusius santykius, paremtus abipuse pagarba teisėms ir abiejų šalių piliečių tapatybei“, - rašoma Lenkijos Seimo rezoliucijoje.

Joje teigiama, kad prieš savaitę vykę Lietuvos lenkų protestai „buvo dar vienas dramatiškas lenkų mažumos siekio išsaugoti savo tapatybę, kalbą ir kultūrą ženklas“. Dalis lenkiškų mokyklų moksleivių rugsėjo 2 dieną nėjo į mokyklas ir vietoj pamokų rinkosi į Šv. Mišias Vilniuje. Jie protestavo prieš dalies mokyklų reorganizaciją ir reikalavo grąžinti palengvintą lietuvių kalbos egzaminą.

Pagal 2011 metais priimtą Švietimo įstatymą, tautinių mažumų moksleiviai pradėjo laikyti bendrą lietuvių kalbos egzaminą, bet jiems leidžiama padaryti daugiau klaidų.