„Net 52 skirtingų partijų ir frakcijų Seimo nariai yra buvę savivaldybių tarybų nariais, taip pat daug Seimo narių karantino metu naudojo parlamentines lėšas transportui. Tokiu būdu Jūs pažeidžiate kiekvieno Seimo nario, buvusio savivaldybės tarybos nariu ar gavusio parlamentines lėšas transportui karantino metu, nekaltumo prezumpciją“, – rašoma antradienį išplatintame E. Gentvilo laiške G. Landsbergiui.

Parlamentaras antradienį žurnalistams Seime teigė esantis įsiutęs dėl konservatorių lyderio mestų kaltinimų.

„Dabar netikėtas išpuolis ne tik prieš mane, bet prieš 52, ar suprask, 138 Seimo narius, kurie yra naudoję parlamentines išmokas transporto išlaidoms karantino metu. Tai noriu pasakyti, aš iš tikrųjų esu įsiutęs, kai šitaip pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas ir užmetama kolektyvinė atsakomybė, ir reikalaujami priimti politiniai sprendimai, su niekuo nesitarus“, – pabrėžė liberalų lyderis.

Tai noriu pasakyti, aš iš tikrųjų esu įsiutęs, kai šitaip pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.

E. Gentvilas pažymėjo, jog užsienio reikalų ministras nėra teisinės institucijos atstovas bei paprašė pateikti įrodymus apie nepagrįstai arba neteisėtai gautas išmokas savivaldybėse.

„Tai noriu pasakyti, net ir konservatorių partijos pirmininkas nėra nei teisėjas, nei prokuroras, ir todėl aš ginsiu savo garbę ir orumą. Kol kas neteisinėmis priemonėmis, o reikalaudamas, kad G. Landsbergis pateiktų duomenis apie mano nepagrįstai arba neteisėtai gautas kanceliarines išmokas savivaldybėse arba  neteisėtai ir nepagrįstai gautas parlamentines išmokas degalams karantino metu, aš nieko neturiu įrodinėti“, – dėstė E. Gentvilas.

Savo ruožtu, pats užsienio reikalų ministras žurnalistams antradienį Seime pažymėjo, jog nekaltumo prezumpcija turi galioti ir ministrams, dėl kurių išlaidų tarybose viešai suabejota, įskaitant ir pačių liberalų deleguotą kultūros ministrą Simoną Kairį.

Aš nieko nelaikau vagimi. Tiesą sakant, jis labai teisingą dalyką paminėjo – nekaltumo prezumpciją. Lygiai ta pati nekaltumo prezumpcija taikoma ir jo deleguotam kultūros ministrui.

„Aš nieko nelaikau vagimi. Tiesą sakant, jis labai teisingą dalyką paminėjo – nekaltumo prezumpciją. Lygiai ta pati nekaltumo prezumpcija taikoma ir jo deleguotam kultūros ministrui. Nežinau, ar jisai ją taiko pats jam, savo ministrui. Aš taikau, dėl to sakau, kad pasitikiu“, – sakė G. Landsbergis.

Konservatorių lyderis pirmadienį išplatino laišką parlamentinių partijų ir frakcijų vadovams kviesdamas juos palaikyti siūlymą rugsėjį surengti pirmalaikius parlamento rinkimus ir tai aptarti per susitikimą antradienį.

E. Gentvilas pakartojo, jog jo frakcija nepalaikys pirmalaikių Seimo rinkimų.

„Jei atsistatydina Vyriausybė, mes, kaip Liberalų Sąjūdis, esame pasirengę dirbti toliau nebūtinai šitoje koalicijoje“, – svarstė jis.

E. Gentvilas: peržengtos etikos ribos

Jis priekaištavo, kad etikos požiūriu koalicijoje yra peržengtos „visos ribos“, tačiau ji dar egzistuoja.

„Aš nežinau ar yra koalicija, kai vyksta tokie dalykai, kuriuos tikrai ne mes pradėjome. Mes galime (pasitraukti iš koalicijos – BNS). Aš dar neįžvelgiu gal koalicijos pažeidimų. Etikos požiūriu – taip, čia peržengtos visos ribos. Formaliąja prasme koalicija yra, nes ji nėra paleista, bet ar yra koalicija ta dvasine prasme, darbingumo prasme – tegul atsako konservatoriai“, – kalbėjo Seimo narys

Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2024 metų rudenį.

TS-LKD prezidiumas praėjusią savaitę pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą, siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų kilusią politinę krizę.

Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, premjerė pareiškė, kad įteiks prašymą atsistatydinti iš pareigų.

Konservatorių prezidiumas sukviestas po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, visuomenėje kilus abejonėms dėl 2019–2020 metais jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, panaudotų 13,8 tūkst. eurų skaidrumo.

Į tai reaguodamas prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę paragino trauktis iš pareigų tris ministrus – be švietimo ministrės, taip pat ir kultūros bei finansų ministrus Simoną Kairį bei Gintarę Skaistę, nes jie taip pat būdami Kauno tarybos nariai naudojo lėšas, kurių dabar negali pagrįsti.