G. Landsbergis yra sulaukęs kritikos, kad aiškiai nepasako, ar pretenduoja į eurokomisarus, o premjerė – kad delsia įvardyti Lietuvos kandidatą.

„Čia yra daugiau intrigos rūkas. Yra normalūs procesai, premjerė kuria konsensusą, nes tai jos iniciatyva yra teikiamas (kandidatas – BNS), reikia turėti sutarimą su prezidentu, reikia turėti sutarimą Seime. Ji, neabejoju, tą lipdo“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo politikas.

„Visa kita, kaip visais lipdymo atvejais, derybų atvejais yra labai daug intrigos, kas ką pašnekėjo, kas ką pagalvojo apie kandidatą X arba Y“, – sakė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį sukvietė valdančiosios koalicijos tarybą aptarti galimą Lietuvos kandidatą į EK narius, tačiau tuomet, pasak dalyvių, daugiau kalbėta apie norimus eurokomisarų portfelius nei apie galimų kandidatų pavardes.

„Man labai apmaudu, bet aš toje intrigoje neturiu noro dalyvauti, kažkaip ją skatinti, mažinti ar kažką su ja daryti“, – penktadienį teigė G. Landsbergis.

Man labai apmaudu, bet aš toje intrigoje neturiu noro dalyvauti, kažkaip ją skatinti, mažinti ar kažką su ja daryti.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra pareiškęs besitikintis netrukus sulaukti premjerės  teikimo ir tvirtino jai įvardijęs priimtiną kandidatūrą.

G. Landsbergis sakė šios kandidatūros nežinantis bei pokalbiuose nedalyvaujantis.

Užsienio reikalų ministras siejamas su ES plėtros arba gynybos komisarų portfeliais. Jo kandidatūrai paramą yra išsakęs ir Europos liaudies partijos prezidentas Manfredas Weberis.

Nauja EK formuojama po Europos Parlamento rinkimų. Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas.

Bendrijos lyderiai ketvirtadienį aukščiausiojo lygio susitikime susitarė palikti U. von der Leyen kandidate į EK vadovės postą. Vėlai vakare pasiektu susitarimu, kuriuo paskirstytos svarbiausios ES institucijų pareigos ateinantiems penkeriems metams, taip pat nuspręsta, kad buvęs Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) vadovaus valstybes nares vienijančiai Europos Vadovų Tarybai, o Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) taps Bendrijos užsienio politikos vadove.