„Yra du dalykai. Pradėkime nuo to, kad Europa padarė didelį žingsnį, neįmanoma to niekaip kitaip vertinti. Derybų pradžia yra formalus procesas, nuo kurio prasideda formalus įstojimo į ES procesas. EK išvada dar nereiškia derybų proceso, pirmas žingsnis Vadovų Taryboje gruodžio mėn. dar turėtų būti žengtas“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.

„Ar ES valstybių vadovai yra pasirengę balsuoti vieningai, aš to negaliu pasakyti. Girdime įvairių pasvarstymų, ES geopolitinės krypties priešininkė Vengrija yra iš karto pasakiusi, kad ji nepalaiko tokio sprendimo. (...) Čia yra klausimas dėl politinių sprendimų, bet šalia to nereikia pamiršti, kad EK išsakė sąlygas ir pačiai Ukrainai ir į tai turi būti rimtai žiūrima“, – pažymėjo jis.

G. Landsbergis akcentavo, kad dar laukia ilgas kelias Ukrainai įgyvendinant EK iškeltus reikalavimus, tačiau Lietuva yra pasiruošusi padėti Kyjivui reformų kelyje. Taip pat, jo teigimu, Europos institucijos turi svertų, leisiančių rasti sutarimą EVT dėl EK rekomendacijų.

„Net ir didžiausi Ukrainos rėmėjai tokie kaip Lietuva, Baltijos valstybės, negalime apeiti reikalavimų, kurie yra keliami EK. Mes juos įgyvendinome labai sunkiai, su protestais prie Seimo, naujomis partijomis, demokratija yra sudėtinga. Mes tai įgyvendinome ir tai daro ES stipresne“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Europos institucijos turi svertų ir galimybių susiderėti. Noriu tikėti, kad sprendimas bus rastas“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad EK rekomenduoja pradėti Ukrainos stojimo į ES derybas, nepaisant jos kovos su korupcija trūkumų ir būtinybės toliau riboti oligarchų įtaką.

Briuselis taip pat rekomenduoja pradėti narystės derybas su Moldova, Sakartvelui suteikti kandidatės statusą.