„Matydamas besiklostančią padėtį, susijusią su po JAV įvestų sankcijų besitęsiančiu baltarusiškų krovinių per Lietuvą gabenimu, bei suprasdamas, kokius reputacinius iššūkius tai kelia Jūsų vadovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsniu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 10 straipsniu, prašau priimti mano atsistatydinimo pareiškimą ir atleisti iš užsienio reikalų ministro pareigų artimiausiu Jums įmanomu metu“, – I. Šimonytei adresuotame rašte teigia G. Landsbergis.

Prezidentas išsakė poziciją dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sukritikavo Vyriausybę dėl likusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Jis teigė, kad apie pasiruošimą trauktis paskelbę ministrai kitose šalyse jau būtų pasitraukę, o ne lauktų premjerės įvertinimo.

Prašau priimti mano atsistatydinimo pareiškimą ir atleisti iš užsienio reikalų ministro pareigų artimiausiu Jums įmanomu metu.

„Manau, kad padaryta didelė žala. Pirmiausia padaryta didelė žala valstybės reputacijai. Deklaruodami, kad laikomės vertybinės užsienio politikos, negalime sukelti nė menkiausių abejonių partneriams, kad jos iš tikrųjų laikomės. Tai yra deklaracijos ir mūsų konkretūs veiksmai turi atitikti“, – žurnalistams penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

„Tai, kas buvo iki šiol padaryta, mano nuomone, ne visiškai atitinka politinės atsakomybės principą, jeigu teigiama, kad ministrai yra pasirengę atsistatydinti, tai Vakarų praktikoje jie tai ir daro. Jie pateikia atsistatydinimo pareiškimą, ir tada jau kitos institucijos priima atitinkamus sprendimus“, – taip pat pabrėžė šalies vadovas.

Paklaustas, ar dar pasitiki ministrais Gabrieliu Landsbergiu ir Mariumi Skuodžiu ir visa Vyriausybe, prezidentas akcentavo, kad būtina įvertinti kilusią situaciją. Vis tik, pasak jo, laiko pasiruošti sankcijų įvedimui ir minimizuoti nuostolius buvo užtektinai.

„Mes privalome įvertinti šią situaciją, kuri kilo. Kaip jūs puikiai žinote, situacija rutuliojosi nuo rugpjūčio mėnesio, mes turėjome keturis mėnesius laiko, kad galėtume pasiruošti, įvertinti visas aplinkybes, minimizuoti nuostolius, tartis su sąjungininkais, bet visa tai daroma tik dabar. Klausimas: kodėl? Kodėl buvo praleista tiek laiko ir nepadaryti tie veiksmai, kuriuos dabar tenka daryti paskubomis. Tai atsakymas būtų atitinkamas“, – kritikavo šalies vadovas.

„Juk bazinis dalykas yra labai paprastas – sankcijos buvo įvestos kaip atsakas į hibridinę ataką, kuri yra Baltarusijos režimo vykdoma prieš Lietuvą. (...) Tai yra hibridinė ataka prieš Lietuvą, ir mes negalime sukelti jokių dviprasmybių savo veiksmais ir elgtis nenuosekliai“, – pabrėžė G. Nausėda.

ELTA primena, kad apie pasiryžimą trauktis yra užsiminę du ministrai – užsienio reikalų Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo Marius Skuodis. Sprendimus dėl ministrų likimo premjerė Ingrida Šimonytė žada pristatyti kitos savaitės pradžioje.

Šie pareiškimai išsakyti po to, kai, trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jų tranzitas per Lietuvą nesustojo. „Belaruskalij“ dar lapkritį atlikus avansinį mokėjimą Lietuvos geležinkeliams už paslaugas, šių lėšų gali pakakti pervežimams gruodį, sausį ir vasarį.