Antradienį Valdovų rūmuose Vilniuje per NATO viršūnių susitikimo lyderiams surengtą vakarienę G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad renginio pradžioje skambėjusios partizanų dainos primena apie laisvės siekį ir kovą už ją, skaudžią pačios Lietuvos istoriją.
„Ši laisvės ugnis toliau liepsnoja kiekvieno lietuvio širdyje. Ir kai Ukraina pasipriešina Rusijos terorui, kai baltarusiai atsisako nusilenkti niekingam diktatoriui, kai rožių ar skėčių jūros kviečia kovoti už demokratiją, mes girdime istorijos aidą ir prisimename pamoką, kurią išmokome geriausiai, – kovoje už laisvę niekas negali būti paliktas vienas“, – per vakarienę kalbėjo G. Landsbergis.
Žemyne vėl siaučia karas, o mums tenka prisiminti gyvenimą Šaltojo karo sąlygomis.
Pasak jo, praėjus trims dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos griūties atneštų permainų, „Europą padalijusi siena ir vėl išaugo“.
„Žemyne vėl siaučia karas, o mums tenka prisiminti gyvenimą Šaltojo karo sąlygomis“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Rusijai pradėjus agresyvų karą prieš Ukrainą iš Vilniaus siunčiama žinia pasauliui yra aiški – privalome būti solidarūs ir stiprūs. Turime pasitelkti visas priemones – ginklus, šaudmenis, mokymus, žvalgybą, diplomatiją – ir Ukrainai pasiekti galutinę pergalę“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak jo, šiuo metu formuojasi nauja Europos saugumo architektūra, paremta stipresne NATO su neseniai prie Aljanso prisijungusia Suomija bei narystės siekiančia Švedija ir „Ukraina – lygiateise ir neatskiriama mūsų saugumo dalimi“.
„Mūsų saugumas – nuo Baltijos iki Juodosios jūros, nuo Atlanto iki Indijos ir Ramiojo vandenynų priklauso nuo taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos, kurią privalome ginti visi“, – tvirtino ministras.
Jis dar kartą padėkojo Vokietijai už sprendimą grėsmės akivaizdoje Lietuvoje dislokuoti brigadą bei „visiems sąjungininkams, kurių kariai atvyksta saugoti NATO rytinių sienų“.
„Tik mūsų visų tvirtas atsakas gali atgrasyti Maskvos divizijas ir karo samdinius, besitelkiančius vos kelių valandų atstumu nuo Lietuvos. Tik mūsų tvirtybė gali atgrasyti ir priešininkus kituose žemynuose, kurie tikisi, kad susigūšime kaskart susidūrę su ekonominiu spaudimu ar šantažu“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Priminęs tuometinio Jungtinių Valstijų prezidento George'o W. Busho (Džordžo Bušo) prieš 21 metus Vilniuje nuskambėjusį kvietimą Lietuvai prisijungti į NATO, G. Landsbergis ragino nepraleisti galimybės suteikti tokią progą Ukrainai.
„Turime tai padaryti ne tik dėl ukrainiečių, bet ir dėl mūsų pačių“, – kalbą baigė jis.
Kyjivui raginant NATO priimti aiškesnius įsipareigojimus dėl Ukrainos narystės, bloko lyderiai antradienį sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars Aljanso šalys ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.
Aljansas taip pat sutarė atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad taip Ukrainos kelias į NATO sutrumpės „nuo dviejų žingsnių iki vieno“.
NATO lyderiai taip pat nutarė įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą bei patvirtino ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planą.
