Ministras skeptiškai vertina ir opozicijos keliamą ultimatumą, kad jei Ž. Pavilionis ir toliau liks vadovauti Seimo komitetui, iš jo pasitrauks du opozicijos nariai – „valstiečių“ frakcijai priklausantys Giedrius Surplys ir Antanas Vinkus. Pasak G. Landsbergio, tokiu veiksmu politikai tik parodo, kad nemėgsta dirbti.

„Aš suskaičiavau, berods, šeštą „valstiečių“ pasitraukimą iš kur nors: du buvo iš Seimo (darbo grupių – ELTA), vienas žmogus visai pasitraukė iš Seimo į „Agrokoncerną“... Tokių pasitraukimų... Man atrodo, kad tai yra šeštas. Man tai primena žmones, kurie, ko gero, šituo bando pasakyti vienintelį dalyką, kad jie nelabai mėgsta dirbti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Landsbergis ir apgailestavo, kad Rusijos provokatorių apgautą Ž. Pavilionį opoziciją nori pašalinti iš pareigų.

Deja, bet Lietuvoje mes nusprendėme, kad gal šis žaidimas visai smagus ir mes pajosime ant šito arkliuko.

„Aš manau, kad visas reagavimas į situaciją, kuri susiklostė po paviešinto feikinio interviu su Rusijos režimą remiančiais troliais, yra tiesiog tolesnis dalyvavimas trolių žaidime. Partijoje esame diskutavę, kad labai raginame kolegas to nedaryti. Panašios situacijos klostėsi Danijoje, panaši situacija klostosi Lenkijoje. Tiek valdžia, tiek opozicija šiose valstybėse sutaria, kad Rusijos žaidimų mes nežaisime. Deja, bet Lietuvoje mes nusprendėme, kad gal šis žaidimas visai smagus ir mes pajosime ant šito arkliuko“, – aiškino užsienio reikalų ministras.

„Demokratinė teisė yra tai daryti, gal tik apmaudu dėl to šiek tiek“, – pridūrė jis.

Šią savaitę Seimo opozicinių frakcijų atstovai įregistravo nepasitikėjimo URK pirmininku projektą.

ELTA primena, kad Ž. Pavilionis kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent šie Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.