G. Landsbergis: politikai gauna mandatą veikti, o pagrindinis referendumas – rinkimai

Valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis atmeta prezidento Gitano Nausėdos kritiką, kad politikai bijo rengti referendumus svarbiais valstybei klausimais.

Jo teigimu, rinkėjai suteikia politikams mandatą veikti, tokiu būdu referendumas įvyksta per kiekvienus rinkimus.

„Jei kviečiame politikus prisiimti daugiau atsakomybės, parodyti daugiau politinės valios, ką prezidentas lygiai taip pat pagyrė savo kalboje, man rodosi, šiek tiek kertasi su atsakomybės nusimetimu. Esame atstovaujamoji demokratija, kuomet politikai turi platų mandatą, apimantį visas gyvenimo sritis, net keisti Konstituciją Seime daugeliu klausimų, ir reikia tą daryti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas.

„Man atrodo, kad rinkimai yra pagrindinis referendumas, kada pasitikrinama, ar politikai, jų suteiktas mandatas atitiko žmonių lūkesčius. Taip veikia atstovaujamoji demokratija“, – pridūrė jis.

Man atrodo, kad rinkimai yra pagrindinis referendumas, kada pasitikrinama, ar politikai, jų suteiktas mandatas atitiko žmonių lūkesčius. Taip veikia atstovaujamoji demokratija.

Prezidentas G. Nausėda antradienį Seime per metinį pranešimą ragino sudaryti platesnes sąlygas piliečiams pareikšti savo nuomonę esminiais valstybės gyvenimo klausimais referendume.

„Dar nesubrendome kaip demokratinė valstybė, jeigu politikai žvelgia į piliečius kaip į statistinius vienetus, kurių balsas reikalingas kartą per kelerius metus rinkimuose. Nuo kada pradėjome bijoti mūsų žmonių? Ar Sąjūdžio laikais bijojome jų balso?“ – kalbėjo valstybės vadovas.

Pastaruoju metu ginčas visuomenėje yra kilęs dėl Partnerystės įstatymo, kuriuo norima įteisinti ne tik vyro ir moters, bet ir tos pačios lyties asmenų partnerystę. Dalis politikų ir visuomeninių organizacijų atstovų reikalauja dėl to surengti referendumą. Valdantieji pasisako prieš tai ir tvirtina, kad ne visi klausimai turi būti sprendžiami plebiscitais.

G. Landsbergio teigimu, galbūt referendumų galėtų būti daugiau, bet prieš juos skelbiant reikėtų įvertinti padarinius.

„Įvertinkime, buvo referendumas dėl atominės energijos, po kurio Lietuva neturi savo elektros gamybos. Žmonės nubalsavo, kad nereikia to daryti. Dabar mes turime Astravą, kuris iš esmės atsirado po to referendumo, nes Rusijos įmonė nusprendė per Baltarusiją į Lietuvą eksportuoti elektros energiją, nes Lietuva negamina savo. Ar čia teisingas referendumas? Žmonės įsigilinę buvo? Numatė visas pasekmes, Astravo pastatymą?“ – klausė užsienio reikalų ministras.

Anot jo, tuo metu politikai prisiima atsakomybę už savo sprendimus.

„Jei paklaustume žmonių, ar Lietuvoje reikia panaikinti pridėtinės vertės mokestį, turbūt žmonės sakytų, kad gal ir neblogai, jei bus būtų mažesnis. O kokie padariniai?“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Komentuodamas valstybės vadovo pranešimą jis pasigedo žvilgsnio į priekį.

Antradienį prezidentas G. Nausėda skaitė antrąjį savo metinį pranešimą. Tokią pareigą jam numato Konstitucija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Marius

Marius  portretas
Brojleriui greit galas.

tomas

tomas portretas
Gerb. Gabrieliau Lansbergi, esi pakankamai protingas, kad matytumei skirtumus tarp rinkimų ir referendumų. Jei gėjlesbių ,,partneryste" tamstai galvą susuko, tad, būtent referendumu ir galima taikiai išspręsti šią problemą.

Augis

Augis portretas
Broileri, bezdi, žinai kad referendumu tąvo konservliberastai bus nušluoti nuo žemės paviršiaus!
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių