„Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad Rusija kontroliavo Krymą jau nuo 2014 metų vasario 27 dienos, išsklaido mitą apie „taikų ir teisėtą Krymo prisijungimą prie Rusijos“. Tai stiprus teisinis argumentas, įrodantis Rusijos karinės agresijos Kryme faktą“, – pažymėjo G. Landsbergis, antradienį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 46-osios sesijos paraštėse Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Turkijos organizuotoje virtualioje diskusijoje, skirtoje aptarti žmogaus teisių pažeidimus Rusijos nelegaliai aneksuotuose Kryme ir Sevastopolyje bei tarptautinį atsaką į juos.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešimo, diskusijoje G. Landsbergis pabrėžė Rusijos atsakomybę už sistemines represijas prieš žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, pilietinės visuomenės atstovus, ypač – Krymo totorius, bei paragino tarptautinę bendruomenę tęsti politinį spaudimą Rusijai, reikalaujant užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, paleisti neteisėtai įkalintus Ukrainos piliečius ir užtikrinti laisvą prieigą tarptautinėms žmogaus teisių stebėjimo misijoms.

Antradienį, pirmąją vizito Ukrainoje dieną, ministras G. Landsbergis Kijeve susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, Ukrainos ortodoksų Bažnyčios vadovu metropolitu Epifanijumi ir neteisėtai Rusijoje įkalintų Ukrainos piliečių artimaisiais.

Lietuva nuolat prisimena, kad Rusijoje neteisėtai kalinami Ukrainos piliečiai. Jų išlaisvinimo klausimas yra keliamas tarptautinėse organizacijose.

Lietuvos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikime aptarti dvišalių santykių klausimai, Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą, situacija Sakartvele, Rusijoje ir Baltarusijoje, pasirengimas Ukrainos reformų konferencijai.

G. Landsbergis pabrėžė nuoseklią Lietuvos paramą Ukrainos Europos ir euroatlantinei integracijai bei būtinoms reformoms. Ministrai aptarė ir pasirengimą Rytų partnerystės vadovų susitikimui. „Turime siekti ambicingos Rytų partnerystės darbotvarkės, suteikti laipsniškos integracijos į Europos Sąjungos vidaus rinką perspektyvą asocijuotoms partnerėms“, – teigė G. Landsbergis. Susitikime taip pat kalbėta apie kovą su dezinformacija, bendros istorinės atminties iniciatyvas, tolesnį bendradarbiavimą Liublino trikampio formate.

Aptariant COVID-19 klausimą, Lietuva pareiškė supratimą Ukrainai dėl ją pasiekiančio nepakankamo vakcinų kiekio. Lietuva kartu su kitais 12 ES užsienio reikalų ministrų kreipėsi į Europos Komisiją dėl sukūrimo mechanizmo, kuris padėtų Rytų partnerėms apsirūpinti vakcina, taip pat inicijavo ir pasiūlė pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis.

Susitikime su metropolitu Epifanijumi ir neteisėtai Rusijoje įkalintų Ukrainos piliečių artimaisiais G. Landsbergis pažymėjo nepriklausomos ortodoksų Bažnyčios reikšmę Ukrainai. Sulaikytų ir įkalintų Ukrainos piliečių, tarp kurių yra nemažai Krymo totorių, artimieji papasakojo apie sunkias jų artimųjų kalinimo sąlygas ir kvietė tęsti tarptautinį spaudimą Rusijai dėl jų išlaisvinimo.

„Lietuva nuolat prisimena, kad Rusijoje neteisėtai kalinami Ukrainos piliečiai. Jų išlaisvinimo klausimas yra keliamas tarptautinėse organizacijose“, – teigė ministras G. Landsbergis.

Šokiruojančios žmonių istorijos mums primena, su kuo Ukraina susiduria kovos lauke. Su priešu, kuris ne tik pažeidžia, bet panašu, jog tiesiog nepripažįsta žmogaus teisių, kuriam nerūpi tarptautiniai įsipareigojimai dėl Ukrainos teritorijos vientisumo, jis nemato reikalo užtikrinti religijos laisvės Krymo totoriams ar kitiems tikintiesiems ukrainiečiams. Tai visiškai prieštarauja ES vertybėms.

Trečiadienį Rytoj Kijeve numatyti ministro susitikimai su Ukrainos prezidentu, parlamento pirmininku, ministru pirmininku ir vicepremjerais.