G. Landsbergis: reikėtų specialaus įstatymo dėl infrastruktūros vokiečių brigadai kūrimo

„Neatmesčiau, kad tai reikėtų pasitvirtinti savo įstatymu. Kaip buvome priėmę įstatymą dėl fizinio barjero statybos Baltarusijos pasienyje, juoba kad pinigai, kurie buvo skirti barjerui, yra kur kas mažesni negu kalbame apie investicijas į karinę infrastruktūrą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.

Ministro teigimu, įstatymas pademonstruotų Lietuvos įsipareigojimų rimtumą ir užtikrintų tęstinumą po Seimo rinkimų.

„Manau, ta diskusija Seime tikrai yra vertinga. Valstybė pasakytų, kad tai vienas mūsų saugumo pamatų“, – sakė G. Landsbergis.

Praėjusią savaitę Vokietijoje viešėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras teigė partneriams pateikęs planą, kad iki 2026 metų ji bus pasirengusi šalyje priimti visą vokiečių brigadą – apie 5 tūkst. karių.

Manau, ta diskusija Seime tikrai yra vertinga. Valstybė pasakytų, kad tai vienas mūsų saugumo pamatų.

„Tai reiškia – su technika, reikalingais garažais, sandėliais bei žmonėmis, kurie galėtų būti Lietuvoje rotaciniu pagrindu, kaip dabar dislokuoti vokiečių ar amerikiečių batalionai“, – aiškino G. Landsbergis.

Jo teigimu, vokiečių kariai su technika į Lietuvą galėtų atvykti etapais.

„Nereiškia, kad 2026 metais, kai būsime pasiruošę, tuomet iš karto tą pačią dieną visa brigada ir pervažiuoja. Mes galime augti iki brigados“, – sakė ministras.

Ministras tvirtino Berlyne siekiąs perduoti žinią, jog Lietuva siekia matyti vokiečių karius šalyje, kai tam bus įrengta infrastruktūra.

Pasak G. Landsbergio, vokiečių atstovai dabar susipažįsta su Lietuvos planu.

„Esame pateikę savo planą ir norime išgirsti, ar tas planas Vokietijos pusei yra priimtinas“, – teigė jis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BNS antradienį sakė labai sveikinantis įstatymo idėją, jis pats apie tai kalbėjęs dar vasarą.

„Tai pirmiausia būtų politinio sutelktumo veiksmas. Matome patirtį su barjero įstatymu, kad tai yra sėkmės receptas. Naujas įstatymas parodytų, jog tai yra visų įsipareigojimas, liktų nubrėžta aiški strateginė kryptis“, – teigė L. Kasčiūnas.

Pirminiais duomenimis, naujai karinei infrastruktūrai įrengti iki 2026 metų reikėtų beveik 1 mlrd. eurų.

Vokietija vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, o šiemet Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pažadėjo stiprinti buvimą regione.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Susitarime pabrėžiama, kad iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas priešakinis vadovavimo elementas. Šis vienetas Lietuvoje dislokuotas prieš kelis mėnesius.

Vilnius siekia, jog šalyje būtų nuolat dislokuojama pilnos sudėties rotacinė brigada, ir siekia aiškaus Berlyno įsipareigojimo šiuo klausimu.

Vis dėlto Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pirmadienį pareiškė, kad dalis Berlyno pažadėtos karinės brigados būtų dislokuojama Lietuvoje, o kita dalis liks gimtinėje.