Taip jis kalbėjo neseniai pareigas pradėjusiam eiti krašto apsaugos ministrui L. Kasčiūnui pasiūlius sparčiau stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog divizijai reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.

„Tas procesas, kurį jau matėme mes (...), jis tikrai įtikina, yra racionalus, apginamas ir atsako į tuos klausimus, kurie buvo kilę anos diskusijos metu“, – penktadienį spaudos konferencijos metu sakė G. Landsbergis.

„Tankų galime laukti, oro gynyba reikalinga jau šiandien“, – pridūrė jis.

Dalis ekspertų ir politikų abejojo, ar steigiamai divizijai išties reikia įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, nors tokį sprendimą sausio pabaigoje priėmė Valstybės gynimo taryba. Jie siūlė verčiau vystyti oro gynybą ir bepiločių orlaivių pajėgumus.

G. Landsbergio teigimu, karo Ukrainoje pamokos ir NATO partnerių pareiškimai parodo, kad oro gynyba šiuo metu yra labiausiai trūkstamas resursas Aljanse.

„Investicija į tai atliepia ir mūsų, ir sąjungininkų didžiausią pageidavimą, ko labiausiai reikia. Mes neatsitraukiame nuo tankų, mes toliau savo diviziją sunkiname, tačiau ištęsiame šiek tiek kalendoriuje“, – sakė jis.

Anot G. Landsbergio, kariuomenė teikdama karinį patarimą pateikia kelias alternatyvas, kurias politinė vadovybė išsirenka kaip tinkamiausias.

„Ponas Kasčiūnas neperrašinėjo kažkokių planų, tiesiog pasižiūrėjo, kokie kariniai patarimai, kokios modifikacijos yra galimos arba kokios gali būti“, – sakė G. Landsbergis.

L. Kasčiūnas anksčiau teigė, kad dėl siūlomų keisti prioritetų papildomo finansavimo gynybai poreikis nekistų ir siektų apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių.