G. Landsbergis: tarp Prezidentūros ir URM nėra takoskyrų dėl užsienio politikos

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nemano, kad užsienio politikos klausimais jo ir prezidento Gitano Nausėdos požiūriai skiriasi. Pasak jo, jei ir yra skirtumų dėl užimtos laikysenos Kinijos ar Lenkijos atžvilgiu, tai išsiskyrimas yra tik žodžiuose.

„Nemačiau požiūrio skirtumo į Kiniją arba kitais klausimais. Jei kažkur prezidentas svarsto dėl Lenkijos... Vėlgi, nematau didelių takoskyrų. Yra, kurie yra lengvai suderinami, jei to suderinimo yra ieškoma“, – „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.

Po to, kai kilo įtampų Lietuvos ir Kinijos santykiuose, viešojoje erdvėje apžvalgininkai pastebėjo, kad prezidentas mažiau nei užsienio reikalų ministras skiria dėmesio kritiškiems pasisakymams apie Kiniją.

Pastarąją savaitę šiek tiek išsiskyrė prezidento ir užsienio reikalų ministro pozicijos dėl Lenkijos. G. Nausėda antradienį sakė, kad Lietuva ne tik palaikys Lenkiją šiai ieškant išeities iš jau kurį laiką besitęsiančio Varšuvos ir Briuselio konflikto dėl teisės viršenybės, tačiau, jei reikės, ir tarpininkaus. Tačiau G. Landsbergis suabejojo, ar Lietuva galėtų atlikti tarpininko vaidmenį Lenkijos ir Europos Sąjungos ginče. Konservatorių lyderio teigimu, prezidento G. Nausėdos užuominos, kad Lietuva galėtų atlikti tarpininko vaidmenį yra geros, tačiau vargu ar įgyvendinamos.

Ambasadoriaus ES skyrimas „įšaldytas“

G. Landsbergio teigimu, kol kas Lietuvos ambasadoriaus Europos Sąjungoje (ES) paskyrimas yra „įšaldytas“, nes nebėra norinčių į šią poziciją kandidatuoti. Vis tik ministras tikina šios situacijos nedramatizuojąs, nes, pasak jo, tai Lietuvai netrukdo efektyviai bendradarbiauti su ES institucijomis.

„Išties nebėra norinčių, tai yra faktas, jį galėtų patvirtinti ir kolegos iš Užsienio reikalų ministerijos, organizuojantys mūsų skelbiamas atrankas“, – „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.

Ministras tikina nematąs didelės dramos, kad Lietuva vis dar neturi ambasadoriaus ES.

„Aš nematau čia didelės dramos ir, tiesą sakant, intrigos. Ambasadorius kažkada bus, šiandien mes turime puikiai dirbantį žmogų Briuselyje, mūsų atstovybėje, kuris yra visų pripažįstamas kaip ambasadorius. Prezidentui jis netiko dėl kažkokių priežasčių, argumentų nei aš, nei premjerė niekada nesame išgirdę“, – atkreipė dėmesį G. Landsbergis.

„Prezidentas ir jo komanda siūlė žmones dar pačioje pradžioje, kurie galbūt buvo nežinau, kokios kompetencijos ir kvalifikacijos, kodėl jie buvo siūlomi“, – pridūrė jis.

Todėl, pasak jo, ambasadoriaus ES skyrimo klausimas kol kas yra „įšaldytas“.

„Šiandienąmes esame tą klausimą, naudojantis prezidento komandos terminais, įšaldę. Ir tegul jis būna įšaldytas“, – sakė ministras.

Aš nematau čia didelės dramos ir, tiesą sakant, intrigos. Ambasadorius kažkada bus, šiandien mes turime puikiai dirbantį žmogų Briuselyje.

G. Landsbergio teigimu, atradus tinkamą žmogų į ambasadoriaus ES postą, jis bus pateiktas prezidentui Gitanui Nausėdai ir visos reikiamos procedūros vėl bus kartojamas.

Vis tik, ministro teigimu, susidariusi situacija Lietuvos ryšiams su ES žalos nedaro. Pasak G. Landsbergio, Lietuva ES yra matoma kaip užsienio politikoje aktyvi, diplomatiška valstybė.

„Europos atstovybė nėra dvišalė ambasada, kur būtų labai svarbus protokolinis dėmuo, kitaip tariant, antpečiai žmogaus. Tai yra daugiau Užsienio reikalų ministerijos padalinys, skirtas efektyviai bendradarbiauti su ES institucijomis. Tai mes visiškai puikiai atliekame“, – patikino ministras.

ELTA primena, kad pagal Konstituciją ambasadorius skiria ir atšaukia prezidentas Vyriausybės teikimu bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu. Lietuva nuolatinio vadovo ambasadoje ES neturi nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio, kai baigėsi Jovitos Neliupšienės kadencija.

Panašu, kad dėl kandidato nesugeba susitarti Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija (URM). Rugsėjo pradžioje tiek Prezidentūra, tiek URM žiniasklaidai teigė, kad procesas įstrigęs ne dėl jų kaltės.

Šalies vadovas tikino, kad atsakomybė dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvos ambasadoje ES šiuo metu tenka ne Prezidentūrai.

„Šachmatininkai nedaro dviejų ėjimų iš eilės“, – pabrėžė G. Nausėda.

Tuo tarpu prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad Lietuvos ambasadoriaus ES skyrimas tapo labai politizuotas.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis anksčiau teigė, kad Vyriausybė jau ne vieną kartą atliko reikalingą ėjimą, tačiau pasiūlyti kandidatai būdavo atmetami. Jis pabrėžė, kad reikiamus žingsnius jie kartos tol, kol bus paskirtas ambasadorius.

Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė rugsėjo viduryje, Seime komentuodama tai, kad Lietuvos atstovybė ES nuolatinio vadovo neturi ilgiau nei metus, tvirtino nematanti nė vieno argumento, kodėl į minimas pareigas negalėtų būti paskirtas šiuo metu atstovybei laikinai vadovaujantis ambasadorius Simonas Šatūnas.

Nemano, kad atstovavimo EVT klausimas nebėra aktualus

G. Landsbergis teigia, kad trintis su prezidentu Gitanu Nausėda keliantis klausimas dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) vis dar yra aktualus. Jo įsitikinimu, dabartinė situacija, kai Lietuvai EVT atstovauja tik prezidentas, yra ydinga, tad, pažymi politikas, „sveikas protas“ reikalauja esamą situaciją keisti.

Aš nuo pat pradžių kalbėjau, kad situacija, kaip ji yra dabar sutvarkyta, teisiškai yra netvarkinga. Mano nuomone, ji neatitinka mūsų konstitucinės sąrangos.

„Aš nuo pat pradžių kalbėjau, kad situacija, kaip ji yra dabar sutvarkyta, teisiškai yra netvarkinga. Mano nuomone, ji neatitinka mūsų konstitucinės sąrangos“, – „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis, komentuodamas kurį laiką iš viešosios erdvės dingusį klausimą, ar reikia keisti susiklosčiusią atstovavimo EVT tvarką, sudarant galimybę tam tikrais klausimais šaliai atstovauti ir premjerei.

Pasak jo, bet kuriuo atveju atstovavimo EVT klausimą reikia spręsti. „Nepaisant to, kaip šis klausimas pasibaigtų: ar vyktų vienas, ar kitas asmuo“, – teigė jis.

„Mes esame teisinė valstybė, giname teisinės viršenybės principą. Tai mūsų įstatymai ir tai, kaip mes rengiamės tokiems svarbiems susitikimams, kaip Europos Vadovų Taryba... Reikia, kad tai atitiktų mūsų teisės aktus. Šiandien to nėra. Aš tą sakiau nuo pat pradžių ir tos nuomonės laikausi. Manau, kad tai yra tiesiog sveiko proto pozicija“, – aiškino G. Landsbergis.

Klausimas, ar prezidentas turėtų toliau tęsti atstovavimą EVT, sukėlė nemažas diskusijas tarp Prezidentūros ir kai kurių konservatorių atstovų. Pastarieji tvirtina, kad į EVT turėtų važinėti ir premjerė, nes, pasak jų, ten yra sprendžiami ir Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai. Prezidentūra nuosekliai tvirtino nematanti pagrindo keisti susiklosčiusią tvarką, kai Lietuvai EVT atstovauja tik prezidentas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KAS DAR ABEJOTŲ...

KAS DAR ABEJOTŲ... portretas
Abudu tarnaujate tam pačiam šeimininkui. Abudu esate NE TAUTOS IŠRINKTI, o esate Amerikos statytiniai. Galime pasidžiaugti tik tuo, kad tie pasaulio teroristai patys priėjo liepto galą. Tai parodė paskutiniai JAV Prezidento rinkimai ir Afganistano variantas. Tas pats laukia ir dabartinės Lietuvos valdžios...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių