„Aš manau, kad dažnai žmonėms užtenka supratimo ir jo yra dažnai netgi gerokai daugiau negu pas kai kuriuos politikus“, – žurnalistams Plateliuose penktadienį sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, visuomenė supranta, kokius įgaliojimus perduoda prezidentui jį išrinkdami, todėl „partinių funkcionierių“ bandymai įgaliojimus pakeisti, žmonėms neatrodo priimtini.

„Paprasti dalykai: aš manau, kad žmonės tiesiogiai išrinko Lietuvos prezidentą, žmonės žino Konstituciją, ką pagal savo įgaliojimus gali daryti prezidentas, ir tuos įgaliojimus perduoda išrinkdami prezidentui“, – teigė prezidentas.

Aš manau, kad dažnai žmonėms užtenka supratimo ir jo yra dažnai netgi gerokai daugiau negu pas kai kuriuos politikus.

„Jeigu po to partiniai funkcionieriai bando šitą įgaliojimų žemėlapį perbraižyti, žmonėms tas neatrodo priimtina, taip kad aš vertinu taip, kaip vertinu – žmonės pasakė savo nuomonę, dabar tik klausimas, ar mums užteks išminties į tą nuomonę įsiklausyti“, – pridūrė jis.

Penktadienį paskelbtos BNS užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 56,1 proc. respondentų mano, kad Lietuvai EVT ir toliau turėtų atstovauti šalies vadovas G. Nausėda, 18,6 proc. žmonių teigė, kad šią atsakomybę turėtų perimti ministrė pirmininkė I. Šimonytė, o 25,3 proc. apklaustųjų nurodė neturintys nuomonės.

Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, ėmė kelti valdantieji konservatoriai, laimėję Seimo rinkimus.

Jie svarsto priimti įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne prezidentas, o ministras pirmininkas.

Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija. Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.

Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.