„Tikiuosi, kad mūsų kolegos dar gali šiek tiek pakeisti nuomonę ir mes vis dar turime galimybę kompromisui. Kartais tie kompromisai pasiekiami paskutinę minutę“, – prieš Europos Vadovų Tarybą (EVT) žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė G. Nausėda.

Anot Lietuvos vadovo, kovojant su aukštomis energijos kainomis būtinos lubos tiek dujų, tiek elektros kainoms.

„Lubos nacionalinėms dujų kainoms didmeninės prekybos sandoriuose ir lubos elektros generacijai. Dėl šių priemonių vis dar diskutuojama ir aš tikiuosi, kad mes prieisime prie tam tikrų išvadų ir priimsime sprendimus“, – sakė G. Nausėda.

Prezidento manymu, ieškant bendrų sprendimų Europos Sąjunga turi progą pademonstruoti solidarumą.

„Jeigu mes ieškome resursų, kurie mums padėtų nacionaliniu lygiu, mes taip pat turime priimti Europos Sąjungos bendrus sprendimus norint išvengti sutrikimų rinkose. Galima pademonstruoti solidarumą, apie kurį taip dažnai kalbama. Tai kritiškai svarbu“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tai 27 ES valstybių sprendimas ir 15 valstybių jau labai aiškiai išreiškė palaikymą, bet turime rasti bendrą sprendimą“, – pridūrė jis.

Šią savaitę Europos Komisija pasiūlė bendrai pirkti dujas, taikyti dinaminį kainų ribojimą, bet tik sandoriams Nyderlandų biržoje TTF, o ne visiems didmeniniams dujų įsigijimams, kaip siūlė Lietuva ir dalis kitų Bendrijos šalių.

Rimčiausia diskusija vyks dėl elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų

G. Nausėda teigė, kad skubių EK pasiūlymų trumpalaikis galiojimas būtų teisingas, kadangi tai gana didelė intervencija į rinkos ekonomiką.

„Lietuva neturėtų norėti, kad tokie tikrai netradiciniai sprendimai, kurie jau gana didelė intervencija į rinkos ekonomikos mechanizmą, būtų neriboti laike. Mes pasisakome, kad jie būtų riboti laike, bet tai turi duoti realų rezultatą. Jei tie sprendimai duos realų rezultatą, tai pirmiausia – (mažesnės – BNS) sąskaitos mūsų žmonėms ir verslui, reiškia, jie bus savo funkciją atlikę“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė prezidentas.

„Ne tiek svarbu, kurios priemonės sąskaita tą rezultatą pasieksime, svarbiausia, kad jį pasiektume“, – pridūrė G. Nausėda.

G. Nausėdos teigimu, pagrindinis ginčas šiuo metu yra dėl to, ar pasiūlytos priemonės yra pakankamos.

Prezidentas taip pat kalbėjo, kad ES minima „kepurė“ gamtinėms dujoms, naudojamoms elektros gamybai, yra didelis žingsnis į priekį, palyginti su ankstesne dokumento versija. Visgi jis pripažįsta, kad dėl to vyks rimtos diskusijos.

„Šis pasiūlymas Europos Komisijos jau yra atsižvelgimas į tų penkiolikos, kai kas sako septyniolika, valstybių nuomonę dėl dujų kainų kepurės, be taip, aš pripažįstu, yra valstybių, kurios nenorėtų turėti ir šio kompromisinio pasiūlymo ir norėtų jį iš teksto pašalinti. Šiandien didžiausia diskusija energetikos srityje suksis apie šią nuostatą ir pasiūlymą“, – sakė prezidentas.

Šią savaitę tarp Komisijos pateiktų pasiūlymų, kaip sumažinti energijos kainų šoką, taip pat nurodyta, jog „verta apsvarstyti“ galimybę įvesti elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubas, „jei pavyks tinkamai atsakyti į kai kuriuos atvirus klausimus“.

Pasak diplomatų, tokia priemonė kol kas įrašyta ir viename Europos Vadovų Tarybos išvadų projekte, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog Bendrijos šalys narės sutars.

Anot G. Nausėdos, EK siūlo sprendimus, kurie jau turi teigiamos įtakos dujų kainai, pavyzdžiui, dėl bendros dujų pirkimo platformos, dalinimosi dujomis, privalomo bendro pirkimo iki 15 proc. saugomų dujų, dėl TTF indekso.

„Šios priemonės jau šiandien lemia, kad gamtinių dujų kaina spot rinkoje yra apie 70 eurų, tai nepalyginamai mažesnė kaina nei turėjome dar visiškai neseniai“, – sakė prezidentas.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė anksčiau BNS sakė, kad Lietuvos manymu, turi būti įvestas europinio lygio mechanizmas kompensuoti skirtumą tarp rinkos dujų kainos ir nustatytos viršutinės ribos.

„Dinaminės lubos jau eina į mūsų pusę, tiesa, ten yra daug techninių dalykų, kurie turėtų būti nustatyti, greičiausiai jie bus laike vėliau nustatyti, o mums reikia sprendimo čia ir dabar“, – sakė ji.

Dujų kainų luboms labiausiai priešinasi turtingesnės Vakarų ir Šiaurės šalys, kurių sąskaita iš esmės tektų padengti skirtumą tarp rinkos kainos ir viršutinės ribos.

Komentuodamas Komisijos pasiūlymus, energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog dujų kainų lubos turi būti nustatytos automatiškai augant kainoms, o ne tada, kai tai nusprendžia Komisija.

Planuojama, kad dėl Komisijos reglamento įgyvendinimo už energetiką atsakingi Europos Sąjungos ministrai Liuksemburge tarsis kitą savaitę.