„Donaldas Trumpas jau buvo JAV prezidentas ir galbūt jau tuo metu kilo abejonių, diskusijų dėl to, kas atsitiks su NATO. Bet jis atnešė ekonomizuotą požiūrį į NATO kaip į sistemą“, – dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijoje šeštadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Tie 2 procentai, kuriuos jis pabrėžė kaip šventą principą, jie tam tikra prasme supurtė NATO iš vidaus ir privertė kai kuriuos sąjungininkus, kurie plūduriavo ties 0,10 proc. BVP gynybos išlaidomis, pakelti savo ambicijas. Jau tada tos šalys, kurios tuomet investavo 2 proc. BVP, buvo D. Trumpo išskirtos kaip pirmūnės, kaip šalys, į kurias verta lygiuotis“, – pabrėžė šalies vadovas.

„Nemanau, kad čia kalbame apie NATO kaip organizacijos kvestionavimą, čia kalbama apie tai, kad visi NATO turėtų prisiimti išlaidas ir prisiimti tam tikrą solidarumo principą savo saugumo atžvilgiu“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad šią savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad 18 iš 31 NATO šalies narės 2024 metais pasieks dviejų procentų BVP išlaidų gynybai tikslą. Nauji skaičiavimai buvo paskelbti po to, kai D. Trumpas sukėlė nerimą Aljansui sakydamas, kad „paskatins“ Rusiją pulti šio įsipareigojimo nevykdančias nares.

J. Stoltenbergas pažymėjo, kad, paskatintos 2022 metais Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, pernai Europos šalys narės ir Kanada „beprecedentiškai“ padidino savo išlaidas 11 procentų.

Skaičių „paėmė iš lubų“

Prezidentas teigė, kad pernai Europos Sąjunga (ES), nutarusi Ukrainai perduoti 1 mln. artilerijos šaudmenų, šį skaičių „paėmė iš lubų“. Pasak jo, Europa tinkamai neįvertinto savo gynybos sektoriaus pajėgumų.

„Deja galiu konstatuoti, kad to prisiimto pažado – dėl milijono vienetų amunicijos perdavimo Ukrainai –skaičiai yra paimti iš lubų. Kai pradėjome skaičiuoti savo realias galimybes, pasirodė, kad tokių pajėgumų neturime. Tik vėliau buvo susigriebta ir pamatyta, kad reikia greitai didinti gynybos pajėgumus, jog tą įsipareigojimą dėl amunicijos galėtume, nors ir vėluodami, bet įvykdyti“, – Miunchene žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Aš nemanau, kad tai yra sąmoninga intencija ar mėginimas prilaikyti įrangos ir amunicijos Ukrainai tiekimą. Tai tiesiog negebėjimas sumažinti laikotarpio tarp sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo. Ir dėl labai įvairių priežasčių mes stipriai vėluojame padėdami Ukrainai“, – aiškino šalies vadovas.

ELTA primena, kad 2023 m. kovo mėn ES užsienio ir gynybos reikalų ministrų posėdyje buvo sutarta siekti per metus Ukrainai perduoti milijoną įvairaus kalibro artilerijos amunicijos vienetų.

Visgi, 2023 m. spalio mėn. „Bloomberg News“ paskelbė, kad paramos tiekimo laikotarpiui įpusėjus, ES pagalba šaudmenimis Ukrainai siekė tik apie 30 proc. numatyto kiekio.