Taip jis kalbėjo pirmadienį, susitikęs su šalies diplomatinių atstovybių, atstovybių prie tarptautinių organizacijų ir konsulinių įstaigų vadovais.

„Ginant valstybės strateginius interesus, lengvų atsakymų, sprendimų ir pasirinkimų neturėsime. Matome, kad mūsų išorinė aplinka tampa vis atšiauresnė. Tarptautinė demokratinė sistema, kuria rėmėmės kurdami ir stiprindami savo šalies valstybingumą, vis labiau išbandoma, naudojantis jos silpnybėmis ir pažeidžiamumais“, – Prezidentūros pranešime sakė šalies vadovas.

„Karo Ukrainoje sąlygomis diplomatija tampa priešakine linija ginti mūsų nacionaliniams ir strateginiams interesams“, – pridūrė jis.

G. Nausėda susitikime akcentavo, kad daugiau nei pusę metų trunkantis Rusijos karas Ukrainoje fundamentaliai supurtė nusistovėjusią užsienio politikos ir diplomatijos tėkmę.

Prezidento teigimu, diplomatinei tarnybai kaip niekada būtina veikti sutelktai, išmintingai ir sumaniai, taip pat būti pasirengus tam, kad geopolitinių procesų dinamika ir augančios grėsmės išliks.

Šalies vadovas su diplomatinių atstovybių vadovais aptarė Lietuvos saugumo klausimus, šalies tikslus Europos Sąjungoje ir NATO, paramą Ukrainai bei kitas aktualias temas.

G. Nausėda metiniame susitikime su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais dalyvavo ketvirtą kartą.

Pareiga apginti, išsaugoti ir sustiprinti

Su Lietuvos atstovais taip pat susitiko ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis akcentavo pagalbą Kyjivui, Lietuvos gynybą.

„Ukrainoje giname laisvojo pasaulio egzistavimo prielaidas – todėl visos jėgos, pastangos, visos mintys turi būti nukreiptos ta linkme. Neturime prabangos neesminiams dalykams. Diplomatijai tenka pareiga nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę apginti, išsaugoti ir sustiprinti bei parengti ją laukiantiems naujiems iššūkiams“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak ministro, Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kiti daugiašaliai formatai yra ta erdvė, kur Lietuva ir kitos mažosios valstybės turi galią, yra girdimos ir matomos.

Jo teigimu, tuo pat metu ir pačios organizacijos turi geriau prisitaikyti prie situacijos, iššūkių ir siekti efektyvesnio veikimo.

„Teise grįsta globali sąranga, teisės viršenybė ir konfliktų sprendimas taikiu būdu, tautų apsisprendimo teisė, žmogaus teisės, laisvės ir demokratijos kaip politinės santvarkos bei visuomenės raidos vertės matas, t.y. tokia pasaulio tvarka, kurioje „mažos valstybės“, kaip Lietuva, gali išlikti ir saugiai gyvuoti bei klestėti yra giliausias Lietuvos interesas“, – sakė diplomatijos vadovas.

„Eižėjant globaliai saugumo architektūrai, sąjungininkų parama, mūsų gebėjimai telkti naujus partnerius yra atsvara didžiausius galios svertus turinčioms valstybėms ir būdas užtikrinti, kad totalitariniams režimams nekiltų nė menkiausios pagundos užimti net vieno centimetro galimai „paaukotinų“ valstybių teritorijos – nei fizinės, nei metaforinės“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat pabrėžė, kad karas prieš Ukrainą išryškino transatlantinių santykių svarbą, o NATO sprendimas 2023 metais rengti viršūnių susitikimą Vilniuje yra istorinis Lietuvos diplomatijos laimėjimas.

G. Landsbergio teigimu, ekonominė diplomatija išlieka ypatingai aktualiu veikimo lauku. Lietuvos siekis diversifikuoti rinkas atneša rezultatų – ženkliai išaugo prekybos apimtys su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Pietų Korėja, Taivanu, Japonija ir Australija.

Karas Ukrainoje paveikė tiekimo grandines, todėl būtina ir toliau siekti efektyvaus rinkų diversifikavimo bei ieškoti alternatyvų.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog šiuo metu tarptautinės darbotvarkės pagrindine tema yra visokeriopa parama Ukrainai, o „Lietuvos diplomatijos balsas yra girdimas ir padedantis siekti šio tikslo“.

„(...) dalyje paramos Ukrainai sričių esame vieni lyderių“, – sakė premjerė.

Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuvos diplomatinės tarnyba turi išlikti aktyvi ir veržli siekiant įsisavinti naujas rinkas, ypač Pietryčių Azijos regione, kuriant naujas partnerystes ir stiprinant demokratinėmis vertybėmis ir aiškiomis taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką.

Susitikime su diplomatais Vyriausybės vadovė taip pat akcentavo atsparumą Rusijos energetiniam šantažui Vakarų šalių atžvilgiu, Ukrainos partnerių bendradarbiavimą šalies atstatymo procese, Lietuvos diasporai užsienyje aktualius klausimus.