Pasak Prezidentūros, penktadienį Europos Vadovų Tarybos nuotoliniame posėdyje G. Nausėda akcentavo, kad susiklosčiusi saugumo situacija Europoje reikalauja „atitinkamo ir subalansuoto atsako“, nes Rusijos „agresyvi laikysena regione tęsiasi, darydama įtaką politiniam stabilumui, ypač Rytų partnerystės valstybėse“.

„Nors santykiams su Rusija ketinama skirti kovo mėnesio EVT, tačiau demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principų pažeidimai šioje šalyje verčia ES reaguoti jau dabar“, – pranešime cituojamas Lietuvos vadovas.

Išplatintame vaizdo įraše G. Nausėda tvirtino ES lyderiams kėlęs Rusijos klausimą ir dėl sulaikyto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bei persekiojamų jo bendražygių.

„Tikrai išgirdome atsaką, išgirdome aiškią motyvaciją, žinią iš Europos Vadovų Tarybos prezidento Charleso Michelio (Šarlio Mišelio) pasisakymo, kad jis šį klausimą kels ir spaudos konferencijoje, be jokios abejonės, kels ir savo būsimų vizitų į Rytų partnerystės šalis metu“, – vaizdo įraše po susitikimo sakė prezidentas.

Nors santykiams su Rusija ketinama skirti kovo mėnesio EVT, tačiau demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principų pažeidimai šioje šalyje verčia ES reaguoti jau dabar.

Anot jo, Rusijos klausimas „neužmirštas, jis tikrai įgijo reikšmingą politinį svorį“.

„Ir aš tikiuosi, kad mes pademonstruosime tam tikrą politinį nuoseklumą, kuris yra labai reikalingas. Kartais tas blaškymasis arba pauzės tikrai įneša nereikalingos sumaišties arba nusiunčia neteisingą signalą šaliai rytuose“, – tvirtino jis.

Sesijoje, skirtoje ES Pietų kaimynystės klausimams aptarti, prezidentas pasveikino atnaujintą ES Pietų partnerystės iniciatyvą ir išreiškė lūkestį, kad ES ir Pietų kaimynystės valstybių santykiai būtų grįsti demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių apsaugos principais.

Jis pabrėžė, kad Lietuva taip pat „yra labai entuziastingas aktyvios Pietų kaimynystės politikos rėmėjas“, tačiau kvietė ES išlaikyti ambicingus tikslus ir Rytų partnerystės šalyse.

„Šios šalys tikrai iki šiol nusipelnė nepakankamo Europos Sąjungos institucijų dėmesio ir labai džiugu, kad tartum atliepdamas į šį lūkestį, gerbiamas Ch. Michelis kitą savaitę ketina aplankyti visas tris asocijuotas ES nares – Moldovą, Sakartvelą ir Ukrainą, aptardamas ne tik jų reformas, bet ir politinio deeskalavimo galimybes Sakartvele“, – tvirtino G. Nausėda.

Jis kartojo, kad Lietuva yra pasirengusi tarpininkauti sprendžiant Sakartvelo politinę krizę, bet pabrėžė, jog „turime vengti neapgalvotų, stichiškų ir kartais menkai paruoštų veiksmų, kurių, deja, praeityje pasitaikė, nes tai pakirs mūsų potencialą ir galimybes būti efektyviais tarpininkais“.

EVT sesijoje G. Nausėda taip pat pažymėjo būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis (JAV) ir Jungtine Karalyste. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad ES stiprins santykius su naująja JAV administracija, ypač saugumo ir gynybos srityse. Anot jo, Europos saugumui reikalingi ir artimi santykiai su Kanada.

Taip pat jis akcentavo NATO, kaip strateginio ES partnerio vaidmenį, nuo kurio priklauso saugumo užtikrinimas Europoje.

Krizę Armėnijoje turi spręsti civilinė valdžia, ne kariškiai

Prezidentas G. Nausėda, reaguodamas į Armėnijos kariuomenės spaudimą atsistatydinti šalies Vyriausybei, pabrėžia, kad krizę turi spręsti civilinė valdžia, ne kariškiai.

„Manau, kad bet kokią krizę turi spręsti ne kariškiai, civilinė valdžia turi būti tas subjektas, kuris sprendžia problemas, susikaupusias valstybėje. Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas deda visas pastangas, kad krizė būtų įveikta“, – vaizdo įraše po ES vadovų nuotolinio susitikimo penktadienį sakė G. Nausėda.

Manau, kad bet kokią krizę turi spręsti ne kariškiai, civilinė valdžia turi būti tas subjektas, kuris sprendžia problemas, susikaupusias valstybėje.

„Mes visada pasisakome už tai, kad vietoje karingos retorikos ir situacijos destabilizavimo reikia galvoti apie reformas, ir atvirkščiai – apie stabilizaciją, nes priešingu atveju, šalis praranda tarptautinį įvaizdį, šalis praranda ir labai daug  galimybių, kurios yra susijusios su situacija būtent šalies viduje“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga paragino Armėnijos kariuomenę nesikišti į šalį apėmusius politinius nesutarimus.

Briuselis taip pat paragino Jerevaną „taikiai spręsti politinius nesutarimus“ laikantis „demokratinės ir konstitucinės tvarkos“, ir prašo abi puses neleisti pablogėti padėčiai Armėnijoje.

Padėtis Armėnijoje ketvirtadienį smarkiai paaštrėjo kariuomenės vadovybei pareikalavus, kad atsistatydintų N. Pašinianas ir jo kabinetas.

Atsakydamas į šį reikalavimą, ministras pirmininkas pareiškė, jog ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pareiškimą vertina kaip „mėginimą įvykdyti karinį perversmą.“

Vėliau N. Pašinianas pranešė atleidžiantis Armėnijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Oniką Gasparianą, kartu paragino kariuomenę neprarandant budrumo toliau saugoti sienas.

Sakartvelo krizės sprendime reikia vengti stichiškų veiksmų

Prezidentas G. Nausėda teigia, kad Lietuva yra pasirengusi tarpininkauti Sakakartvelo politinės krizės sprendime. Visgi šalies vadovas pabrėžia, kad tarpininkaujant būtina vengti neapgalvotų, stichiškų veiksmų, kurių, anot jo, praeityje jau pasitaikė.

„Labai džiugu, kad (EVT primininkas – ELTA) Charlesas Michelis kitą savaitę ketina aplankyti visas tris asocijuotos Europos Sąjungos nares: Moldovą, Sakartvelą ir Ukrainą, aptardamas ne tik jų reformas, bet ir politinio deeskalavimo galimybes vienoje iš šių valstybių, konkrečiai Sakartvele“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio teigė  G. Nausėda.

„Iš tikrųjų mes esame pasirengę bendradarbiauti ir tarpininkauti Sakartvelo krizės sprendime, tačiau turime vengti neapgalvotų, stichiškų ir kartais menkai paruoštų veiksmų, kurių, deja, praeityje pasitaikė.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengus bendradarbiauti bei tarpininkauti sprendžiant Sakartvele kilusią politinę krizę.

„Iš tikrųjų mes esame pasirengę bendradarbiauti ir tarpininkauti Sakartvelo krizės sprendime, tačiau turime vengti neapgalvotų, stichiškų ir kartais menkai paruoštų veiksmų, kurių, deja, praeityje pasitaikė. Nes tai pakirs mūsų potencialą ir galimybes būti efektyviais tarpininkais“, – patikino prezidentas.

G. Nausėda taip pat akcentavo manąs, kad bet kokią valstybėje kilusią krizę turi spręsti ne kariškiai ir civilinė valdžia, pasak jo, neramumus spręsti turi „subjektas, kuris sprendžia susikaupusias problemas valstybėje“.

„Mes visada pasisakome už tai, kad vietoj karingos retorikos ir situacijos destabilizavimo reikia galvoti apie reformas ir apie, atvirkščiai, stabilizaciją, nes priešingu atveju šalis praranda tarptautinį įvaizdį, šalis praranda ir labai daug galimybių, kurios yra susijusios su situacija šalies viduje“, – teigė jis.

Prezidentas taip pat pažymėjo EVT susitikime kėlęs ir Rytų partnerystės valstybių svarbą. Pasak jo, šios šalys tikrai iki šiol nesulaukė pakankamo Europos Sąjungos institucijų dėmesio.

„Rytų kaimynystės klausimu turime aiškiai pasakyti, kad Lietuva yra tikrai labai entuziastinga aktyvios kaimynystės politikos rėmėja ir nesvarbu, ar kalbėtume apie Pietų kaimynystės šalis, ar kalbėtume apie mums tikrai labai artimas visomis prasmėmis Rytų kaimynystės šalis“, – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis kritikos susilaukė, kai viešėdamas Sakartvele ir dalyvaudamas opozicinėms jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad Sakartvelo opozicijos lyderio Nikanoro Melijos suėmimas galėtų sukelti tarptautinį atsaką ir galimas sankcijas.

Politinė krizė Sakartvele prasidėjo po spalį vykusių parlamento rinkimų, kuriuos aptemdė įtarimai dėl sukčiavimo.