Ketvirtadienio vakarą šalies vadovas dalyvavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuriame daugiausia dėmesio skirta Europos Sąjungos (ES) atsakui į Rusijos karą Ukrainoje, pagalbos Ukrainai priemonėms, sankcijoms Rusijai, taip pat – santykių su Kinija klausimui aptarti. Prie EVT posėdžio ketvirtadienio vakarą taip pat prisijungė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas.
G. Nausėda, kreipdamasis į Europos lyderius, teigė, kad ES visomis priemonėmis turi stabdyti Rusijos karą Ukrainoje ir didinti visokeriopą paramą nuo karo kenčiančiai valstybei. Šalies vadovas pabrėžė, kad Ukrainai pateikus paraišką dėl narystės ES ir pratęsiant Versalyje pradėtą diskusiją, turi būti pereita prie praktinių Ukrainos spartesnio suartėjimo su ES veiksmų.
R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.
Pasak prezidento, didelį nerimą kelia Mariupolyje ir kituose Rusijos kariuomenės puolamuose miestuose bręstanti humanitarinė katastrofa. Šalies vadovo teigimu, ES turi imtis aktyvesnio vaidmens teikiant humanitarinę pagalbą, sustiprinti esamus, o prireikus numatyti naujus pagalbos ir finansavimo mechanizmus karo pabėgėlius priimančioms ES valstybėms.
Ukrainai turime padėti visomis įmanomomis priemonėmis.
„Ukrainai turime padėti visomis įmanomomis priemonėmis. Mūsų kaip europiečių moralinė pareiga tinkamai pasirūpinti nuo karo bėgančiais ukrainiečiais – atverti jiems ne tik savo namus, bet ir savo širdis. Tikiu, kad Ukrainos kariai kausis už pergalę su didesne jėga, kai žinos, kad jų artimaisiais yra pasirūpinta“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
Lietuvos vadovas EVT posėdyje ketvirtadienio vakarą taip pat pasisakė už sankcijų tiek Rusijai, tiek jos bendrininkei Baltarusijai griežtinimą, skelbiama Prezidentūros pranešime. Prezidentas ES lyderiams siūlė į 5-ąjį ES sankcijų paketą įtraukti išplėstines sankcijas Rusijos energetikos ir transporto sektoriui, blokuoti į sankcijų sąrašą iki šiol nepatekusius Rusijos ir Baltarusijos bankus, ES uostuose nepriimti Rusijos laivų.
Kinijos klausimas dėl karo Ukrainoje lieka aktualus
Europos lyderiai sutarė daryti viską, kad Kinija turėtų progą apsispręsti dėl karo Ukrainoje – palaikyti Rusiją ar solidarizuotis su Vakarais, teigia prezidentas G. Nausėda.
Jis tai sakė penktadienio naktį vaizdo komentare po Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio.
„Kinijos klausimas lieka aktualus ir sutarėme, kad tikrai darysime viską, kad Kinija turėtų progą gerai apgalvoti savo elgesį, įvertinti visas galimas pasekmes ir tada apsispręsti, ar ji tikrai pasirengusi palaikyti Rusiją šioje labai neteisingoje kovoje prieš Ukrainą“, – teigė G. Nausėda.
Kinijos klausimas lieka aktualus ir sutarėme, kad tikrai darysime viską, kad Kinija turėtų progą gerai apgalvoti savo elgesį.
„Ar vis dėlto, ji prisijungs prie likusio pasaulio ir solidarizuosis su juo“, – pridūrė jis.
Anot šalies vadovo, Europos Sąjungos požiūrį į Rusijos karą Ukrainoje bus galima pristatyti planuojamame Bendrijos ir Kinijos viršūnių susitikime, taip pat tai bus proga aktyviai paraginti Kiniją prisidėti prie šio karo stabdymo.
G. Nausėda taip pat išreiškė lūkestį, kad šis ES ir Kinijos lyderių susitikimas bus proga paraginti Kiniją nustoti taikyti ekonominio spaudimo priemones prieš ES valstybes nares ir grįžti prie tarptautiniais susitarimais grįsto ekonominio bendradarbiavimo.
Apie pasaulio bendruomenės reakciją į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje EVT posėdyje buvo kalbama ir su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).
Pasak G. Nausėdos, tai „retas įvykis“, kad JAV vadovas dalyvauja Europos lyderių susitikime, tačiau „puiki proga“ pabrėžti Vakarų vienybę ir požiūrį į Rusijos karą Ukrainoje.
„Didžioji dalis pokalbio sukosi apie tai, kokią atsakomybę prisiima Rusija dėl šito kruvino karo ir kokia yra tarptautinės bendruomenės reakcija“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
JAV pareigūnai kaltina Kiniją rodant „norą“ teikti karinę ir ekonominę pagalbą Rusijai, ir sako, kad „labai atidžiai stebės“, ar Pekinas nesiims tiekti Maskvai ginklų.
Kinija dar nėra pasmerkusi Rusijos veiksmų Ukrainoje.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Kiniją apkaltino teikiant politinę paramą Rusijai „akivaizdaus melo ir dezinformacijos skleidimu“ ir perspėjo neteikti materialinės paramos Rusijai.
Pekinas šiuos kaltinimus neigia ir vadina tai dezinformacija.
Jungtinių Tautų duomenimis, per vieną karo mėnesį Ukrainą paliko daugiau nei 3,6 milijono pabėgėlių, karas nusinešė daugiau nei 970 civilių gyvybių.
Tuo metu Rusija sulaukė gausybės tarptautinių sankcijų smūgio, suluošinusio jos ekonomiką.
R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.
Europos lyderiai sutaria toliau didinti sankcijas Rusijai
Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai sutaria, kad sankcijas karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai toliau turi būti plečiamos, po EVT posėdžio sakė prezidentas G. Nausėda.
Vis dėlto, pasak šalies vadovo, kai kurios Bendrijos valstybės dar nėra pasirengusios atsisakyti rusiškų energijos išteklių.
„Su agresoriumi turi būti elgiamasi kaip su agresoriumi. O su tokiu brutaliu agresoriumi turi būti taip pat elgiamasi atitinkamai. Taigi, sankcijos turi būti griežtinamos ir dėl to sutarėme“, – vaizdo komentare kalbėjo G. Nausėda.
„Taip, reikia pripažinti, kad dalis valstybių dar nėra pasirengusios pačiu artimiausiu metu atsijungti nuo rusiškų energetinių išteklių“, – pažymėjo jis.
