Dėl abiejų šių klausimų Europos Vadovų Taryba (EVT) turi sutarti vienbalsiai, tačiau jų priėmimui iki šiol priešinasi Vengrija.

Susitikimo išvakarėse Europos Komisija (EK) atblokavo 10 mlrd. eurų įšaldytą ES finansavimą Vengrijai, šiai įgyvendinus teismų reformą, kuria, anot EK, šalis pašalino teismų nepriklausomumo trūkumus. Vis dar užblokuotas liko apie 20 mlrd. eurų siekiantis finansavimas.

Kritikai sako, kad taip bandoma nupirkti Vengrijos palankumą, o patį V. Orbaną kaltina bandymu šantažuoti Briuselį, siekiant gauti milijardus eurų ES lėšų mainais už paramą svarbiems sprendimams.

Komisija atmeta tokius vertinimus ir tikina, kad lėšos atblokuotos, nes Vengrija įgyvendino savo įsipareigojimus.

Komisija dar vasarą pasiūlė peržiūrėti Bendrijos biudžetą, numatant ir naują finansinį instrumentą Kyjivui remti. Šios iš dotacijų ir paskolų sudarytos lėšos siekia apie 50 mlrd. eurų.

Briuselio koridoriuose svarstoma, kad nepavykus įtikinti Vengrijos dėl šio paramos paketo, likusios 26 Bendrijos narės galėtų sukurti atskirą paramos Ukrainai fondą.

Tuo metu dėl Ukrainos narystės derybų pradžios kyla daugiau iššūkių, nes tokiam sprendimui priimti būtinas vieningas balsavimas.

G. Nausėda sako, kad blokuodama Ukrainos narystės derybų pradžią Vengrija kenkia ir sau pačiai, mat taip Bendrijoje daugėja vienbalsio balsavimo skeptikų.

„Jei mes piktnaudžiausime šio principo panaudojimu, mes tikrai stovyklai skeptikų, kurie sako, kad reikia pereiti prie tiesiog balsavimo paprasta ar kvalifikuota dauguma, suteiksime papildomų argumentų“, – derybų išvakarėse žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Mes to tikrai nenorime, manau, kad Vengrija, kaip pakankamai nedidelė valstybė, to tikrai neturėtų norėti“, – pridūrė jis.

Vengrija derybas dėl Ukrainos narystės pradžios vadina raudona linija. Anot V. Orbano, Ukraina yra viena labiausiai korumpuotų šalių pasaulyje, todėl nėra pasiruošusi tapti ES nare.