„Mes neturėtume turėti klaidingos iliuzijos arba įspūdžio, kad rusai palaiko tuos veiksmus Ukrainoje. Aš manau, kad Rusijos žmonės nenori karo dėl to, nes Rusija kovoja prieš jiems brolišką Ukrainos tautą. Prisiminkime visais laikais šios tautos buvo labai artimos“, – Švedijos televizijai SVT teigė G. Nausėda.
„Kas atsitiko? Dėl kažkieno ambicijų tiesiog rinktis agresoriaus kelią? Šie draugiški santykiai tarp abiejų tautų yra labai stiprūs ir dėl to yra labai liūdna“, – pažymėjo jis.
G. Nausėda teigia, kad jis į Rusijos žmones kreipėsi dėl to, jog rusai atsibustų ir netoleruotų savo valdžios veiksmų.
„Jūs negalite toleruoti to, kas vyksta Ukrainoje. Ir manau, Rusijos žmonės jau reaguoja į tai, kas vyksta. Mes matome didžiulius judėjimus, protestus, veiksmus įvairiuose pasaulio miestuose. Aš lankiausi Berlyne sekmadienį ir aš dalyvavau asmeniškai proteste prie Rusijos ambasados, kur buvo turbūt 500 žmonių, kitą dieną ten 100 tūkst. žmonių“, – sakė prezidentas, džiaugdamasis, kad pasaulis jau pradeda atsibusti.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad pagalbos Ukrainos žmonėms bei valdžiai reikia dabar, nes „rytoj tai bus per vėlu“.
Vakarų valstybės dar gali sustabdyti Kremliaus karinę invaziją Ukrainoje
G. Nausėda teigia, kad susivienijusios Vakarų valstybės dar gali sustabdyti Kremliaus karinę invaziją Ukrainoje. Anot šalies vadovo, šiandien pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino taikinys yra Ukraina, tačiau jau rytoj juo gali tapti viena iš Europos Sąjungos valstybių.
„Tai yra baisus smurto aktas ir, žinoma, Lietuvos žmonės yra kartu su ukrainiečiais. Mes tikimės, kad mes, Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir kitos susivienijusios šalys dar galime sustabdyti šį karą“, – pirmadienį Švedijos televizijai „Sveriges Television“ teigė prezidentas.
Kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę miršta nekalti žmonės, miršta dėl kažkieno ambicijų perrašyti istoriją.
„Kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę miršta nekalti žmonės, miršta dėl kažkieno ambicijų perrašyti istoriją, perkelti nepriklausomų ir suverenių šalių sienas. Ukraina gina savo teisę būti suverenia, tai jos sprendimas orientuotis į Europą ir tai visiškai natūrali šalies teisė“, – pridūrė G. Nausėda.
Anot šalies vadovo, nors kol kas tiesioginio Rusijos poveikio dėl sankcijų Lietuva nejaučianti, vis dėlto, akcentuoja jis, atsipalaiduoti nevertėtų.
„Kol kas mes neturime tiesioginio Rusijos sankcijų poveikio, nes šiandien taikinys numeris vienas yra Ukraina. Tačiau niekas negali atmesti galimybės, kad rytoj tai gali būti viena iš ES šalių. Tai nebūtinai gali būti tiesioginė karinė ataka, tai gali būti kibernetinis ar dar kitoks išpuolis“, – kalbėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, kad pradedama karinė operacija prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.
Vakarų šalys šeštadienį susitarė dėl naujų finansinių sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, apimančių kai kurių šalies bankų atjungimą nuo tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT. Vakarai taip pat susitarė paskelbti ribojamąsias priemones, kad Rusijos centrinis bankas negalėtų „pasitelkti tarptautinių sandorių rublio kursui palaikyti“, teigė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
