„Nesutarimo nėra. Yra tik noras šiek tiek procesą padaryti paprastesnį negu, kad jis turėtų būti“, – ketvirtadienį naujienų portalui „tv3“ teigė prezidentas.

„Nereikia dramatizuoti, nereikia sukelti ažiotažo lygioje vietoje. (...) Porą mėnesių buvo tylu ir dabar staiga dangus griūva. Man tai truputį panašu į organizuotą akciją, negu tikrai į rimtą problemą“, – pridūrė G. Nausėda.

Prezidentas įvardijo ir konkursuose į ambasadoriaus postą Lenkijoje dalyvavusių diplomatų pavardes.

„Sutarėme su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, kad tuo tikslu organizuosime konkursą. Konkurse dalyvavo žmonės ir aš galiu paminėti pavardes. Tai yra mūsų patyrę diplomatai Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas. Galbūt dalyvavo ir daugiau, nežinau. Po konkurso buvo tartum apsimesta, kad nieko neįvyko ir jokių kandidatų papildomų neatsirado“, – sakė G. Nausėda.

G. Nausėdos teigimu, Lietuvos ir Lenkijos santykių ši situacija neigiamai nepaveiks.

„Santykiai (su Lenkija – ELTA) yra puikiausi ir su prezidentu Andrzejumi Duda nors ir šią minutę telefonu galiu susisiekti ir aptarti visus klausimus be tarpininkų“, – tikino šalies vadovas.

Patarėjo pareiškimų komentuoti nepanoro

Prezidento vyriausiajam patarėjui Frederikui Jansonui pareiškus, kad Lietuvos ambasadorių skyrimo procedūros stringa dėl „valstybininkų“ klano veiklos, G. Nausėda to komentuoti nepanoro.

„Jis turbūt stebi atidžiai socialinius tinklus ir kai kurių asmenų socialinių tinklų paskyras. Aš nesiimsiu komentuoti, manau, kad puikiausiai galės pakomentuoti pats“, – pridūrė prezidentas.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji nuo praėjusios savaitės ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.

Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.