- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda tikisi rasti kompromisą su Turkija dėl gynybos planų
-
G. Nausėda tikisi rasti kompromisą su Turkija dėl gynybos planų
-
G. Nausėda tikisi rasti kompromisą su Turkija dėl gynybos planų
-
G. Nausėda tikisi rasti kompromisą su Turkija dėl gynybos planų
-
G. Nausėda tikisi rasti kompromisą su Turkija dėl gynybos planų
-
G. Nausėda tikisi rasti kompromisą su Turkija dėl gynybos planų
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad trečiadienį NATO viršūnių susitikime su Turkija pavyks rasti kompromisą, kuris leis patvirtinti atnaujintus Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planus.
„Baltijos šalims labai svarbu turėti laipsniško atsako planus, tam reikia kompromiso ir tikiuosi, kad šiandien pavyks rasti kompromisą susitikime su Turkijos prezidentu Erdoganu“, – Londono priemiestyje Vatforde prasidedant viršūnių susitikimui žurnalistams sakė G. Nausėda.
Diplomatinių šaltinių teigimu, Lietuvos prezidentas kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovais bei NATO generaliniu sekretoriumi trečiadienio rytą atskirai susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdoganu), siekdami jį įtikinti neblokuoti gynybos plano.
Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė jį patvirtinti, kol nebus sutarta dėl panašaus plano Turkijai. Daugiausia ginčų kelia Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, JAV tarptautinių santykių tyrimų centro „Atlantic Council“ ekspertas Alexanderas Vershbow (Aleksandras Veršbou) sako, kad Turkijos veto daro didelę politinę žalą ir silpnina aljanso solidarumą.
„Turkijos veto yra apmaudus labiau politiniu, o ne kariniu požiūriu. Yra jau egzistuojančių planų, ir šie atnaujinti planai jau yra stalčiuose – tam atvejui, jeigu šį vakarą ištiktų kokia nors krizė“, – BNS Londone sakė A. Vershbow.
„Tačiau rizikuoti planais, susijusiais su 5-uoju straipsniu, nėra gera mintis. Tai silpnina solidarumą aljanse“, – pridūrė jis, minėdamas NATO sutarties nuostatą dėl kolektyvinės gynybos.
Turkijos veto yra apmaudus labiau politiniu, o ne kariniu požiūriu.
NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.
Rusijos grėsmė
Anksčiau planuota, kad aljanso šalių lyderiai Londone šventiškai be įtampos pažymės NATO įkūrimo septyniasdešimtmetį, tačiau sumaištį sukėlė kivirčai tarp Turkijos ir Vakarų šalių bei Prancūzijos prezidento pasisakymai.
Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) prieš susitikimą pareiškė, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“. D. Trumpas tai pavadino bjauriu pareiškimu.
Prancūzijos prezidentas taip pat išsakė mintį, kad aljansas turėtų sutelkti dėmesį ne Rusijos grėsmei, bet kovai su terorizmu, ir pareiškė norintis strateginio dialogo su Maskva.
G. Nausėda, kaip ir kiti Vidurio europiečiai, tam nepritaria – Lietuvos prezidento teigimu, būtent Maskva yra didžiausia grėsmė nusistovėjusiai pasaulinei tvarkai.
Lietuvos prezidento teigimu, NATO taip pat negali užmerkti akių prieš ekonominę Kinijos ekspansiją.
„Grėsmę kelia ne tik terorizmas, bet ir Rusija bei ekonominė Kinijos ekspansija“, – trečiadienį sakė G. Nausėda.
Diskusijos dėl to, kaip NATO dokumentuos traktuoti Rusiją ir Kiniją, gali būti iš svarbios temos per vadovų darbinę sesiją.
2 proc. klubas
Po NATO sesijos G. Nausėda su dar aštuonių šalių lyderiais D. Trumpo iniciatyva turėtų susirinkti į „2 proc. klubo“ susitikimą. Skiriami 2 proc. nuo BVP gynybai yra NATO sutartas teisiškai neįpareigojantis, bet politiškai reikšmingas rodiklis.
Lietuvos prezidentas sakė šiuos pietus traktuojantis „kaip motyvaciją kitoms valstybėms pasitempti ir taip pat (...) vykdyti savo įsipareigojimus“.
G. Nausėda sakė ketinantis atkreipti D. Trumpo dėmesį į Lietuvos rūpestį savo gynyba ir karinius pirkinius iš JAV. Lietuva neseniai nusprendė iš JAV įmonės „Oshkosh Defence“ pirkti 200 šarvuotų visureigių už 145 mln. eurų, dar maždaug 300 mln. eurų šalis svarsto sumokėti už šešis amerikietiškus sraigtasparnius „Black Hawk“.
„Labai gerai suvokiame, kur yra mūsų prioritetai, padarėme savo namų darbus, galime tuo pasidžiaugti ir svarbiausia, kad darome investicijas į tai, kas mums yra absoliučiai reikalinga – keičiame savo dar likusią iš sovietinių laikų karinės infrastruktūros bazę, ji jau bus netrukus visa 100 proc. pakeista“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Darome tai, kad įsigytume šiuolaikinę techniką, ir įsigytume iš savo geriausių partnerių – tai JAV, Vokietijos ir panašiai“, – pridūrė prezidentas.
Lietuvos gynybos biudžetas šiemet siekia 2,03 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada4
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti50
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai4
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti8
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien9
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Nausėda: Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami L. Volkovo užpuolimu Vilniuje15
Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje, penktadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. ...