G. Nausėda: turime būti atsargūs svarstydami apie tiesioginį įsitraukimą į karą

  • Teksto dydis:

Diskutuojant dėl neskraidymo zonos paskelbimo Rusijos užpultoje Ukrainoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad NATO ir Vakarų šalys turi būti labai atsargios svarstydamos apie tiesioginį įsitraukimą į karą.

„Tai yra geras deklaratyvus pasakymas, tačiau turime įsivertinti kaip tai būtų įgyvendinta praktiškai. Jeigu Rusijos lėktuvai pažeistų neskraidymo zoną, kokios būtų duotos instrukcijos veiksmui?“ – penktadienį interviu „Bloomberg“ sakė šalies vadovas.

„Būtent todėl mes turime padėti ukrainiečiams teikdami jiems modernias oro gynybos sistemas, tačiau turime būti labai atsargūs svarstydami apie tiesioginį įsitraukimą į konfliktą – kalbu apie NATO ir Vakarų pasaulį“, – pridūrė jis.

Ukrainos pareigūnai prašo Vakarų valstybių užtikrinti neskraidymo zoną karo niokojamoje Ukrainoje, tačiau NATO šalių atstovai sako, kad tai reikštų tiesioginį įsitraukimą.

Po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Aljanso generalinis sekretorius penktadienį pareiškė, kad Aljansas neskelbs neskraidymo zonos virš Ukrainos.

Rusija vykdo branduolinį terorizmą

G. Nausėda ragina tarptautinę bendruomenę reaguoti į Rusijos karinių pajėgų veiksmus Zaporižios atominėje elektrinėje, kuomet buvo sukeltas gaisras. Lietuvos vadovas akcentavo, kad pasitelkdamas atominės energetikos šaltinius, Kremliaus režimas grasina Vakarų valstybėms.

Rusija atakuoja branduolinę įrangą Ukrainoje. Tai nusikaltimas. Branduolinis terorizmas, todėl aš kviečiu imtis tarptautinės reakcijos.

„Rusija atakuoja branduolinę įrangą Ukrainoje. Tai nusikaltimas. Branduolinis terorizmas, todėl aš kviečiu imtis tarptautinės reakcijos. Pirma, Atominės energetikos agentūra turėtų reaguoti į tai, kas vyksta“, – naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad tokiems grasinimams Maskva ir Minskas gali pasitelkti ne tik Ukrainoje esančias atomines elektrines.

„Priminsiu, kad pasienyje su Lietuva, Baltarusijos teritorijoj yra Astravo atominė elektrinė. Todėl mes galime tapti „branduoliniais įkaitais“, kadangi ši branduolinė jėgainė taip pat gali būti paversta branduoliniu ginklu“, – tvirtino G. Nausėda.

Penktadienio rytą, po to, kai Rusijos pajėgos Ukrainoje atakavo didžiausią branduolinę jėgainę Europoje, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketina surengti skubų posėdį, kurio prašė Jungtinė Karalystė (JK), pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Posėdį surengti pareikalavo JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatai, o prie jo prisijungė JAV, Prancūzija, Norvegija, Airija ir Albanija.


Šiame straipsnyje: „Bloomberg“interviuGitanas Nausėdakaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių