Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas praėjusią savaitę interviu BNS sakė, kad jo Vyriausybė siektų atkurti pilnaverčius diplomatinius santykius su Kinija, tačiau neketina daryti pernelyg didelių nuolaidų.

„Prezidentas palaiko siekį normalizuoti diplomatinius Lietuvos ir Kinijos santykius, bet interesas normalizuoti santykius turi būti abipusis. Prezidentas tikisi, kad Kinija pakeis sprendimą dėl diplomatinio atstovavimo lygio sumažinimo ir ambasadoriai grįš dirbti abejose valstybėse“, – antradienį BNS nurodė Prezidento Komunikacijos grupė.

„Kinijos ir Lietuvos santykiai turėtų būti pagrįsti abipusės pagarbos principu ir tarptautiniais įsipareigojimais“, – teigė ji.

Anot Prezidentūros, Lietuva tikisi, kad Kinija, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, nerems Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, bet prisidės prie šio karo sustabdymo.

„Diplomatinių santykių su Kinija palaikymas nereiškia, kad Lietuvai reikėtų atsisakyti prekybinių ir ekonominių santykių su Taivanu“, – rašoma komentare.

Diplomatinių santykių su Kinija palaikymas nereiškia, kad Lietuvai reikėtų atsisakyti prekybinių ir ekonominių santykių su Taivanu.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo 2021 metais Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, nuo tada Pekinas šalyje sumažino diplomatinį atstovavimą, ėmėsi prekybos ribojimų.

Socialdemokratų kandidatas į premjerus sakė sieksiantis, kad į Pekiną grįžtų dirbti Lietuvos ambasadorius, o į Vilnių – Kinijos ambasadorius.

Anot jo, santykių normalizavimo bus siekiama „nesižeminant, negriūnant, neklūpint ir nemaldaujant nieko“.

Kaip teigė G. Paluckas, leisdama Taivanui Vilniuje atidaryti Taivaniečių vardo atstovybę Lietuva padarė „grubią diplomatinę klaidą“, tačiau neatsakė, ar sutiktų kreiptis į Taipėjų su prašymu keisti jos pavadinimą, jeigu to prašytų Kinija.

Lietuvių ir anglų kalba Taipėjaus atstovybė Vilniuje pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.