- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį lankydamasis Prancūzijos sostinėje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė išgirdęs Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) supratimą, kad Vilniuje turi būti pasiųsta aiški žinutė dėl Ukrainos artėjimo link NATO.
„Tikrai labai svarbu, mūsų abiejų supratimu, pasiųsti aiškią žinutę dėl Ukrainos artėjimo link NATO. Vilniaus viršūnių susitikimas šia prasme bus labai svarbus“, – po susitikimo su Prancūzijos vadovu Lietuvos žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Turėtume neatidėlioti šių sprendimų kitiems NATO viršūnių susitikimams, o daryti žingsnius dabar“, – pabrėžė jis.
Pasak Lietuvos prezidento, dėl aiškių konkrečių formuluočių dar nėra sutarta, tačiau Prancūzijos pasiryžimas remti Ukrainą tiek karine, tiek politine ir ekonomine prasmėmis, tvirtas.
„Šiandien svarbiausia konstatuoti, kad nėra jokio nuovargio remti Ukrainą“, – teigė Lietuvos vadovas.
„Kol kas labai aiškių formulių, kurias būtų galima guldyti jau dabar ant popieriaus lapo, dar nėra, bet tikrai sutarėme labai aiškiai, kad tai, kas buvo daug kartų kartota apie atviras NATO duris, to nepakanka. To akivaizdžiai nepakanka“, – trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.
Anot jo, Ukraina prie NATO turėtų būti artinama per praktinį bendradarbiavimą – rengiant bendras pratybas, dalijantis patirtimi, kitaip bendraujant.
„Galvoju, kad turint pakankamai valios, o visi, man atrodo, šiandien sutariame, kad tos valios yra ir noro spręsti šį klausimą yra, galvoju, kad per tas likusias keletą savaičių, pusantro mėnesio, mes tikrai būsime pajėgūs pateikti tuos pasiūlymus“, – sakė G. Nausėda.
Eliziejaus rūmuose Lietuvos prezidentas taip pat aptarė Baltijos regiono gynybą. Jis sakė kalbėjęs apie būtinybę NATO oro policijos misiją keisti į gynybos.
„Man buvo svarbu pasiųsti žinutę, kad mes siūlome rotacinį oro ir priešlėktuvinės gynybos modelį. Baltijos valstybės mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis tai būtų tinkamiausias kelias žengti į priekį, užtikrinant, jog atskiri elementai atskiriems laikotarpiams ateitų iš konkrečių NATO valstybių“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, apie tai jis jau kalbėjęs su Vokietijos kancleriu, Nyderlandų premjeru.
„Galvoju, kad šiame etape mums svarbu pasiųsti mūsų poreikį, vėlesniame etape galėtume pagalvoti, kas, kokiomis konkrečiomis priemonėmis prie to galėtų prisidėti ir kaip tą rotacinį principą įgyvendinti“, – aiškino prezidentas.
Jis sakė Eliziejaus rūmuose akcentavęs, kad Ukrainos patirtis ginantis nuo Rusijos puolimo parodė, kokios svarbios oro gynybos sistemos, todėl Baltijos valstybės negali tenkintis oro policijos misija.
Anot G. Nausėdos, pirmiausia reikia inventorizuoti, ką atskiros šalys turi ir gali suteikti Baltijos regionui.
„Šiuo metu, deja, realybė yra tokia, kad atsargos yra stipriai ištuštėję, nes šalys remia Ukrainą ir tai, be abejonės, šiandien yra prioritetas (...) Pirmiausia išsiaiškinkime, ką turime, kokiam laikotarpiui galima suteikti ir šitame etape vis dėlto būtų per ankstyva sakyti, kad Nyderlandai duos mums tai, prancūzai duos tai, vokiečiai duos tai. Dabar svarbiausia, kad jie suprastų, ko mes norime“, – teigė G. Nausėda.
G. Nausėda Paryžiuje lankosi tęsdamas susitikimus NATO šalių sostinėse prieš liepą Vilniuje vyksiantį Aljanso narių viršūnių susitikimą.
Ukraina Vilniuje tikisi aiškių narystės NATO garantijų, bet supranta, kad per karą kvietimo tapti Aljanso nare negaus. Lietuva su kitomis rytinėmis NATO valstybėmis siekia Ukrainai užtikrinti suartėjimą su Aljanso struktūromis per praktinį bendradarbiavimą ir aiškesnį politinį įsipareigojimą dėl narystės perspektyvų.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Anušauskas su Švedijos ambasadoriumi aptarė karinį bendradarbiavimą
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį susitikęs su Švedijos ambasadoriumi Larsu Wahlundu (Larsu Vahlundu) aptarė karinį bendradarbiavimą oro ir jūrų gynybos srityse. ...
-
TS-LKD skyriai į prezidentus daugiausiai siūlė I. Šimonytę, G. Landsbergį, M. Navickienę37
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai kandidatuoti į prezidentus daugiausiai siūlė premjerei Ingridai Šimonytei, partijos pirmininkui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei pir...
-
Apklausa: pusės gyventojų pasitikėjimas savivalda po „čekiukų“ skandalo krito5
Beveik pusės gyventojų pasitikėjimas savivalda po „čekiukų“ skandalo dėl galimai neskaidrių išmokų krito, rodo pirmadienį LRT portalo skelbiama „Baltijos tyrimų“ apklausa. ...
-
Kultūros ministras su ES kolegomis aptars darnų kultūros paveldo valdymą1
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį su Europos Sąjungos (ES) šalių kolegomis aptars darnų kultūros paveldo valdymą. ...
-
Lietuvoje lankosi Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacija
Pirmadienį Lietuvoje vizitą pradeda Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių delegacija. ...
-
L. Kasčiūnas siūlo plėsti laisvės gynėjų sąrašą17
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo plėsti laisvės gynėjų sąrašą, į jį atraukiant nepriklausomybės pradžioje prokuratūroje ir Valstybės kontrolėje dirbusius pareigūnus. ...
-
Kazlų Rūdos meras M. Varaška kandidatuos prezidento rinkimuose33
Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška sekmadienį paskelbė kandidatuosiantis kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose. ...
-
Konservatoriai baigia siūlyti galimus kandidatus prezidento rinkimams65
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai ir bendruomenės sekmadienį baigs siūlyti pretendentus į partijos kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Užmojis: Seimo narių padėjėjai – ir be aukštojo išsilavinimo18
Trys konservatoriai siūlo leisti Seimo narių padėjėjais įdarbinti ir asmenis, neturinčius aukštojo išsilavinimo. ...
-
G. Nausėda su Lenkijos vadovu aptarė situaciją regione10
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį telefonu aptarė saugumo situaciją regione su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžėjumi Duda). ...