„(P. Gražulio išrinkimas – ELTA) nenustebino visiškai. Visada atsiranda žmonių, kurie išnaudoja dalies žmonių nuotaikas ir daro tai pakankamai gudriai – kalbu apie poną Eduardą Vaitkų prezidento rinkimuose, apie poną P. Gražulį ne tik EP rinkimuose, bet ir daugybėje kitų rinkimų. Jie dirba savo darbą, o demokratijos jėgos, šiuo atveju, pralaimi, nes jos nepasiūlo alternatyvos arba tų sprendimų būdų, kurių žmonės laukia“, – žurnalistams Pagėgiuose teigė G. Nausėda.

„Žvelgiant iš europinės perspektyvos ir matant, kad tokių gražulių ir net ryškesnių ten yra daug ir jų daugėja, tai stebėtis čia neturėtume, bet turėtume daryti išvadas, ką daryti, kad vis dėlto tradicinės partijos būtų pagrindinė alternatyva mūsų žmonėms rinktis“, – pridūrė prezidentas.

Sekmadienį pasibaigusiuose EP rinkimuose daugiausiai mandatų iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Konservatoriams pavyko išlaikyti 3 savo atstovus Europos Parlamente. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus. Po vieną mandatą atiteko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), Laisvės partijai, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), Tautos ir teisingumo sąjungai (centristai, tautininkai) bei Liberalų sąjūdžiui.

G. Nausėda: pasyvūs EP rinkimai neleidžia teigti, kad atspindėta visų gyventojų nuomonė

Prezidentas G. Nausėda sako, kad menkas aktyvumas sekmadienį vykusiose EP rinkimuose neleidžia teigti, kad buvo atspindėta visų gyventojų nuomonė.

„Rezultatai tiesiogiai susiję su dalyvavimo aktyvumu, turbūt tai nėra labai netikėta pasakyti, kad kuo dalyvavimas menkesnis, tuo iš to labiau laimi tam tikros konkrečios partijos, taip ir atsitiko“, – pirmadienį žurnalistams viešėdamas Pagėgiuose sakė G. Nausėda.

„Turime susimąstyti, kodėl aktyvumas toks menkas, nes visi už demokratiją pasisakantys žmonės turėtų sakyti, kad 28 proc. dalyvavimas neleidžia teigti, kad buvo atspindėta visų gyventojų nuomonė, bet patys gyventojai, nedalyvaudami rinkimuose, suteikia galimybę šiems 28 proc. nubalsuoti ir išrinkti už juos“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak jo, tai galėjo lemti ir Lietuvos atstovų veikla EP, apie kurią šalies rinkėjai menkai žino.

„Žmonės žino, kad jie gauna geras algas, bet kitų jų veiklų ir jų veiklos ir žmonių gyvenimo sąryšio nemato“, – dėstė G. Nausėda.

Prezidentas siūlė į EP rinkimų rezultatus žvelgti dvejopai.

„Pirma, kokios yra bendros europinės tendencijos ir čia džiaugtis labai kuo nėra, nes kraštutinės dešinės įtaka, kaip matome, didėja. Kad ir nelabai radikaliai, bet vis dėlto, didėja, reiškia bendrus europinius sprendimus priimti bus dar sudėtingiau, nei anksčiau“, – teigė G. Nausėda.

„To tikrojo gerojo europietiškumo tikrai pasigesime“, – pridūrė jis.

Anot G. Nausėdos, taip pat reikėtų įvertinti, kokį signalą EP rinkimai siunčia prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Jeigu kryptingai atskiros partijos žiūrėtų, ką jos čia teigiamo gali surasti, tai socdemai pirmiausia galėtų rodyti, kad jie laimėjo absoliučiojoje daugumoje savivaldybių, bet tokios partijos kaip Tėvynės sąjunga ar Laisvės partija galėtų parodyti, kad procentiniu požiūriu jos pasirodė gerai, o Tėvynės sąjunga formaliai nugalėjo šiuose rinkimuose“, – kalbėjo prezidentas.