Oponentų širdys neminkštėja

„Šitą įstatymą jau reikėjo priimti vakar“, – tvirtino Gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.

„Net ne nuo politikų ir visuomenės nuomonės priklauso, ar mes turime homoseksualias poras. Jos egzistuoja dabar, jos buvo prieš dešimtmetį, prieš šimtą metų, nepaisant to, kaip balsuoja Seimas, nepaisant to, kokios nuomonės gali būti ši ar kita Vyriausybė“, – kalbėjo teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Nebijoti Partnerystės įstatymo ragino ir viešnia iš Šveicarijos Maria von Kanel. Šveicarė prieš kelias dienas referendume pritarė tos pačios lyties asmenų santuokų legalizavimui. Partnerystės įstatymas Šveicarijoje priimtas dar anksčiau.

„Dėl partnerystės įstatymo, kuris buvo priimtas prieš keturiolika metų, socialinis vienos lyties porų pripažinimas išaugo. Šveicarai suprato, kad LGBT žmonės yra jų visuomenės dalis, kad tai yra jų broliai, seserys, vaikai, tėvai. Taip atėjome iki to, kad prieš kelias dienas referendume šveicarai pritarė ir tos pačios lyties žmonių santuokai“, – pasakojo M. von Kanel.

Tačiau LGBT bendruomenės prašymas įteisinti partnerystę oponentų širdžių nesuminkštino.

„Jie kelia įtampas visuomenėje. Manyčiau, kad bent jau dabar, kada tų įtampų pandemijos fone yra tikrai labai daug, gal nereikėtų atidarinėti vis naujų ir naujų frontų“, – sakė Seimo narė Agnė Širinskienė.

Aš laukiu šio įstatymo jau 30 metų. Ar yra moralinė teisė mūsų oponentams pasakyti man, kad aš turiu dar tiek pat palaukti?

„Yra noras sukurti Partnerystės institutą, kuris būtų ilgainiui prilyginamas santuokai. Jeigu yra toks motyvas, tokia logika, aš jai negaliu pritarti“, – teigė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Svarstys dar kartą

Oponentai sakė, kad partnerystės įteisinimui visuomenė dar nėra pasiruošusi. Gėjų lygos vadovą tokios kalbos liūdina.

„Gyvenimas bėga labai greitai. Aš laukiu šio įstatymo jau 30 metų. Ar yra moralinė teisė mūsų oponentams pasakyti man, kad aš turiu dar tiek pat palaukti? Yra vienas dalykas – kiek aš žinau, gyvenimas yra tik vienas“, – šnekėjo V. Simonko.

Teisingumo ministrė priminė Estijos pavyzdį. Esą ten prieš priimant Partnerystės įstatymą taip pat buvo daug nepritariančių.

„Po to, kai Seimas priėmė Partnerystės įstatymą, Estijos visuomenės apklausos parodė, kad tai nebetapo kontraversiniu klausimu, požiūris į partnerystę pasikeitė. Tam, kad tas įvyktų, politikai turi prisiimti atsakomybę“, – teigė E. Dobrovolska.

T. Biliūno / Fotobanko nuotr.

A. Širinskienės neįtikino ir Estijos pavyzdys. „Kiek varčiau, tai yra ten nepatenkinta visuomenės dalis, kaip ir visur. Manau, kad ir Lietuvoje, priėmus šeimos teisinį statusą, homoseksualiems asmenims kadencija po kadencijos atsirastų iniciatyvos tą statusą pakeisti. Turi būti pirmiausia sutarimas visuomenėje, tada tos teisės, normos nekelia įtampos ir būna tvarios“, – tikino A. Širinskienė.

Vis dėlto Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vylėsi, kad dėl Partnerystės įstatymo pavyks rasti susitarimą tiek Seime, tiek ir su Prezidentūra.

„Tas projektas, kuris dabar yra Seime, kažkiek turėtų transformuotis, atsižvelgiant į vieną ar kitą pastabą, tačiau iš esmės tikrai ne“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentūros atsakymas paprastas: „Vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimai turi būti teisiškai sureguliuoti, o sprendimai Seime turi remtis kuo platesniu visuomenės sutarimu šiuo klausimu. Siedami šio kuo platesnio sutarimo visuomenėje, prezidentas ir jo patarėjai yra atviri diskusijoms, kompromisų paieškoms su politikais ir įvairių bendruomenių atstovais“.

Partnerystės įstatymą antrą kartą Seime ketinama pateikti jau šioje sesijoje.