Atsarginis

„Man Vilija ir dabar geriausia, bet aš antra Vilija nebūsiu, aš būsiu pirmas Gintautas“, – pareiškė Gintautas Paluckas, kai pernai spalio pabaigoje socialdemokratų buvo nominuotas į premjerus.

Nors jis ir iškilo į valstybės vadovų triumviratą, tačiau tik ant Vilijos Blinkevičiūtės rankų kaip atsarginis variantas, šiai atsisakius vadovauti Vyriausybei, o Mindaugui Sinkevičiui varstant teismų duris „čekiukų“ byloje.

Tačiau poste G. Paluckas neišsilaikė nė aštuonių mėnesių. „Priėmiau sprendimą atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. [...] Taip pat pranešu, kad nusprendžiau trauktis ir iš Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pozicijos“, – pagaliau po mėnesį trukusių skandalų dėl jo verslo skaidrumo, vis pasipildančių naujomis siužetinėmis linijomis, vakar pareiškė jis.

Tačiau premjeras atsistatydina ne dėl atskleistų abejotinų peripetijų. G. Paluckas giriasi, kad jo vadovaujama Vyriausybė padarė daug reikšmingų darbų – priėmė pensijų antrosios pakopos reformą, įsteigė Kelių fondą, įvedė socialiai teisingus mokesčius, pradėjo tvarkyti energetikos sistemą ir kita, o jam, kaip premjerui, politiniai oponentai priekaištų praktiškai neturi.

„Stebėdamas, kaip toliau vyksta puolimas ir peržengiamos ribos atakuojant mano žmoną ir šeimą, suprantu, kad turiu kuo skubiau užkirsti tam kelią – negaliu leisti, kad man artimi žmonės taptų šių istorijų įkaitais“, – tokią pasitraukimo priežastį nurodo G. Paluckas. Kitą – nenori paversti valdančiosios koalicijos ir kabineto šių skandalų įkaitais.

Jis pripažino, kad klaidų savo ankstesnėje veikloje yra padaręs ne vieną ir dar kartą visų už tai atsiprašė. Tačiau nelabai aišku, už kurias klaidas, nes pareiškė, kad socialiai teisingesnių mokesčių koregavimas ne vienai interesų grupei tapo akstinu diskredituoti jį asmeniškai, pasinaudojant jo klaidomis praeityje. Akivaizdu, kad G. Paluckas nesuvokia, jog jį diskreditavo jo paties klaidos.

G. Paluckas atsistatydino tą pačią dieną, kai pranešta apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) G. Palucko brolienės įmonėje „Dankora“ atliekamas kratas. Ši įmonė iš įmonės „Garnis“, kurios bendraturtis yra premjeras, už europinę paramą ketino pirkti baterijų sistemas. Vakar taip pat pranešta, kad, atliekant kratas ikiteisminiame tyrime dėl kreditinio sukčiavimo, sulaikytas „Dankoros“ direktorius Kostas Mikalajūnas.

Adolfas Šleževičius / A. Ufarto / BNS nuotr.

Beje, Vyriausybių nariai ne kartą postus prarado supainioję viešuosius ir asmeninius interesus. Tačiau G. Paluckas bus tik antras dėl to kritęs premjeras. 1996 m. posto neteko Lietuvos demokratinės darbo partijos atstovas Adolfas Šleževičius. Likus dienai iki Lietuvos akcinio inovacinio banko bankroto, jis iš šio banko atsiėmė terminuotą indėlį. Anuometis prezidentas Algirdas Brazauskas pareikalavo, kad premjeras atsistatydintų, tačiau šis nesutiko. Tuomet valstybės vadovas savo dekretu pasiūlė jį atleisti Seimui, ir šis tam pritarė.

Vyriausybės griūtis

Premjero pasitraukimas reiškia ir visos Vyriausybės griūtį. Beje, šios, devynioliktosios, keturios pirmtakės išbuvo visą kadenciją. Pastaruosius beveik du dešimtmečius Vyriausybės viduryje kadencijos nebekrisdavo. Prieš G. Palucką iš premjero pareigų buvo atsistatydinęs Algirdas Brazauskas 2006-aisiais, kai Vyriausybę paliko koalicijos partnerės Darbo partijos ministrai.

Dabar esminis klausimas: kas toliau. Jau prieš savaitę politikos senbuvis LSDP vicepirmininkas Juozas Olekas pareiškė: jei prireiks, premjero postą jis pasiryžęs perimti. Tačiau ir jis pats 2016 m., būdamas krašto apsaugos ministru, buvo papuolęs į vadinamąjį „auksinių šaukštų“ skandalą, o 2004 m. jam teko aiškintis ir dėl korupcijos skandalo Sveikatos apsaugos ministerijoje, kuriai jis tuomet vadovavo. Nelaukdamas G. Palucko atsistatydinimo J. Olekas jau buvo susitikęs su prezidento vyriausiuoju patarėju Frederiku Jansonu.

Saulius Skvernelis / D. Labučio / ELTOS nuotr.

Prezidentūroje dar iki premjerui atsistatydinant apsilankė ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Jau praeitą ketvirtadienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyba konstatavo, kad susiduriama su Vyriausybės krize, o ministrui pirmininkui yra problemiška toliau eiti pareigas. Užvakar S. Skvernelis dar kartą tai pakartojo ir pridūrė, kad demokratai trauktųsi iš valdančiosios koalicijos, jei G. Paluckas neatsistatydins. Tačiau net ir jam atsistatydinus svarstytų, ar vėl dėtis su „Nemuno aušra“.

Kol kas nesutariama, ar Vyriausybės griūtis reiškia ir valdančiosios koalicijos pabaigą. Tačiau bet kuriuo atveju demokratai laisvi likti joje ar pasitraukti.

Be kita ko, jei šįsyk būtų sutarta eiti koalicijon su „valstiečiais“, gal dar kokiais pavieniais Seimo nariais, demokratai būtų antra pagal dydį frakcija valdančiojoje koalicijoje su patyrimo premjero poste turinčiu asmeniu priešakyje.

Akivaizdu, kad G. Paluckas nesuvokia, jog jį diskreditavo jo paties klaidos.

Liberalų sąjūdis vakar jau pareiškė, kad į valdančiąją daugumą su socialdemokratais nesijungs.

Pralaimėjimų karma

Nedaug abejonių, kad šis atsistatydinimas – ir G. Palucko politinės karjeros saulėlydis. Nors jis ir pakilo iki nacionalinės politikos triumvirato, bet tik taip susiklosčius aplinkybėms, laimėjo Seimo mandatą, bet tik pagal sąrašą.

G. Paluckas niekada nebuvo visuomenės apklausų viršūnėse, o rinkimuose jis – tikras nelaimėlis. 2007 m. jis nesėkmingai debiutavo savivaldos rinkimuose. 2011 m. juose nedalyvavo, nes tuo metu varstė teismų duris vadinamojoje žiurkių byloje, kurioje pripažintas kaltu dėl neskaidraus viešųjų pirkimų konkurso jam dirbant Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi. 2015-aisiais Vilniaus miesto tarybos mandatą pagaliau laimėjo, tačiau varžantis dėl mero posto jį parėmė vos 3,7 proc. ir jis liko septintas. 2019 m., nors didžiojoje Lietuvos dalyje LSDP pasirodė gerai, G. Palucko vedami socialdemokratai Vilniaus miesto savivaldybėje liko be nieko, o jį patį meru norėjo matyti dar mažiau vilniečių, nei jam kandidatuojant pirmąkart, – vos 2,6 proc., jis ir vėl tarp konkurentų liko septintas.

2016 m. Seimo rinkimuose jis mandato negavo nei daugiamandatėje apygardoje, nei Fabijoniškių vienmandatėje. 2019 m. bandė laimę varžydamasis dėl atsilaisvinusios Seimo nario vietos Žirmūnų apygardoje, bet ir vėl pralaimėjo.

Jis dukart iš eilės pralaimėjo rinkimus Utenos vienmandatėje apygardoje, šiemet nepateko net į antrą turą, tačiau pagaliau tapo parlamentaru su socialdemokratų sąrašu. Beje, pernai jam nepavyko laimėti mandato rinkimuose į Europos Parlamentą.

G. Palucką nesėkmės rinkimuose persekioja ne tik asmeniškai: jam vadovaujant LSDP patyrė triuškinamų pralaimėjimų ir kai jo vedamas sąrašas Vilniuje 2019 m. liko be mandatų, ir 2020-ųjų Seimo rinkimuose, kuriuose išrinkta vos trylika socialdemokratų.

Pirmininkavo dukart

Bendrapartiečiai G. Paluckui palankesni – jie jį savo pirmininku išrinko triskart. Pirmą kartą 2017-aisiais, antrą – 2019 m., tačiau antros kadencijos pabaigos jis nesulaukė. G. Palucko išsikeltas tikslas išgryninti partiją, jai grąžinti tikrąjį socialdemokratiškumą iš dalies kainavo partijos skilimą: G. Palucką išrinkus LSDP pirmininku ir priėmus sprendimą pasitraukti iš valdančiosios koalicijos Seime, dalis senbuvių paliko partiją ir įkūrė naują – Socialdemokratų darbo partiją.

Tačiau partijos gryninimas populiarumo nei partijai, nei jos lyderiui nepridėjo. Kai LSDP 2020 m. Seimo rinkimuose pelnė mažiausiai mandatų per pastaruosius 20 metų, LSDP taryba nutarė, kad jų pirmininkas nepateisino lūkesčių ir jam teko atsistatydinti.

Pasitraukus V. Blinkevičiūtei, šiemet balandį jis vėl tapo LSDP pirmininku, tačiau trumpam.

Bitės nepadėjo

Po pirmųjų 100 dienų premjero poste interviu „Kauno dienai“ į klausimą, ar pavyks išlaikyti dabartinę valdančiąją koaliciją iki kadencijos pabaigos, G. Paluckas atsakė: „Toks yra tikslas, dedamos pastangos ta kryptimi, taikomos priemonės minkštinti kokurencines trintis. Tikiu, tai duos rezultatą. Tam ir esame išrinkti, kad stengtumės padaryti darbus, reikalingus Lietuvos žmonėms, o ne kiekvienas atskirai demonstruotume ambicijas ir atrodytume patys sau gražūs veidrodyje ryte vilkdamiesi kostiumą.“

Premjeras anuomet aiškino, kad nesutarimus valdančiojoje koalicijoje padės įveikti ir sausainėliai. „Nustebtumėte, kaip gerai veikia šilta arbata, kava, medus“, – sakė bitininkyste užsiimantis politikas.

Prezidentui davus dvi savaites atsakyti į keliamus klausimus dėl jo verslo, G. Paluckas sakė išeinąs atostogų, nes laikas sukti medų. Praėjus savaitei jis nutarė atsistatydinti. Sakoma, šiemet bitininkams blogas metas.