„Nieko tokio pastarosiomis savaitėmis ar dienomis, ko nebūtume žinoję anksčiau. Tačiau tuo metu vertinimai buvo vienokie, staiga spalvos labai sutirštinamos. Siūlyčiau tiesiog užsienio reikalų ministrui atsisėsti ir nusiraminti“, – ketvirtadienį žurnalistams Nemenčinėje sake G. Nausėda.

Prezidento manymu, šalies diplomatijos vadovo pareiškimai ne tik kelia įtampą visuomenėje, bet ir atbaido potencialius užsienio investuotojus.

„Šiandien matau žmonių nuotaikas ir matau, kad neatsakingi politikų pareiškimai daro didelę įtaką net ir, pavyzdžiui, išsigryninat pinigus. Jau net nekalbu apie užsienio investuotojų reakciją“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Tokie staiga iš kanapių išlindus pareiškimai, iš tikrųjų, nedaro mūsų įvaizdžiui teigiamo poveikio“, – konstatavo jis.

Tokie staiga iš kanapių išlindus pareiškimai, iš tikrųjų, nedaro mūsų įvaizdžiui teigiamo poveikio.

Prezidentas leido suprasti, kad tokie G. Landsbergio pareiškimai gali būti susiję su artėjančiais rinkimais.

„Dabar vėl išeiti į rampų šviesą ir sakyti „ach, žiūrėkite, kas atsitiko, mūsų saugumas pavojuje ir kyla rimtos grėsmės“... Taip, bet ar atsitiko kažkas ypatingai naujo, ko nebuvo anksčiau? Kodėl buvo susirūpinta tuo dabar? Būtent dabar. Rinkimai artėja ar kažkokie kitokie dalykai?“ – kėlė klausimus jis.

Ragina siekti didesnių asignavimų gynybai – skirti 3 proc. BVP

Tuo metu reaguodamas į pastarąją savaitę išsakytas Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio prognozes dėl divizijos kūrimo, G. Nausėda pabrėžė – Lietuva privalo turėti ilgalaikį planą krašto apsaugos finansavimui.

„Turime turėti programą, ko mes siekiame per ilgesnį laiką, o ne kiekvieną kartą prieš biudžeto tvirtinimą stumdytis tarpusavyje“, – tvirtino Daukanto aikštės lyderis.

Jis priminė, kad Prezidentūra visada pasisakė už didesnius asignavimus nacionalinio saugumo reikmėms. Todėl, pasak G. Nausėdos, pernai buvo numatyta galimybė skolintis gynybai. Toks siūlymas teiktas ir planuojant ateinančių metų biudžetą.

„Skolinimosi galimybė, ją išplečiant ir numatant jos panaudojimą taip pat ir karinio mobilumo projektams, buvo įtraukta į biudžetą mūsų raginimu. Džiaugiuosi, kad šioje vietoje buvo įsiklausyta, nes visi suprantame – situacija nėra paprasta“, – aiškino prezidentas, stebėdamasis, kodėl šiais metais tokia galimybė biudžete nėra numatyta.

„Man sunkiai suvokiama – juk turėjome tokią skolinimosi galimybę ir šiais metais. Tačiau, gal dėl to, kad Krašto apsaugos ministerija nepasiūlė projekto ar nebuvo tiesiog politinės valios eiti greitesniu žingsniu, mes nepasinaudojome šia galimybe. Mes pramiegojome 2023-iuosius metus. Tai dabar, tikiuosi, kad 2024-aisiais metais tikrai tą padarysime“, – vylėsi jis.

Visgi, prezidentas pabrėžė, kad Lietuva turi siekti didinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Krašto apsaugos finansavimas privalo būti finansuojamas dosniau, nes tai yra šiandieninis uždavinys numeris vienas. Čia aš priminsiu, kad tuo metu, kai buvo pasirašinėjamas partijų susitarimas dėl gynybos, mes siūlėme įtraukti 3 proc. rodiklį kaip minimalų rodiklį finansavimui. Kieno pastangomis jis buvo išbrauktas? Pasižiūrėkite, kieno pastangomis“, – akcentavo jis.

„Visada nuosekliai laikiausi linijos, kad mūsų finansavimas turi būti 3 proc. BVP. Pasiekime jį bent jau pridedant skolinimosi galimybę. Bet geriausia pasiekti, kad tiesiog (būtų – ELTA) 3 proc. be skolinimosi“, – pabrėžė G. Nausėda.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis  interviu Eltai užsiminė apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją. Pasak politiko, po Šaltojo karo sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.

„Aš negaliu pasakyti, kad mes esame šiandien pradėję diskusiją, kuri atlieptų realią geopolitinę padėtį už Lietuvos sienų. Nepaisant to, kad mes remiame Ukrainą ir tai yra vienas labiausiai valstybę vienijančių klausimų, mes nedrįsome iki galo pasakyti, kiek tiesiogiai tai yra susiję su mūsų saugumu“, – išskirtiniame interviu Eltai sakė G. Landsbergis.

„Aš manau, kad Lietuva privalo aktyviai galvoti apie saugumo koncepcijos ir saugumo piramidės, kuri pastatyta prieš 30 metų, pokyčius“, – laidoje „ELTA kampas“ akcentavo ministras.

Kalbėdamas apie Lietuvai ir rytiniam NATO flangui gręsiančias karines grėsmes, politikas pažymėjo, kad liko tik vienintelis nežinomasis – klausimas, kada tai atsitiks.

„Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri metai, gal keleri metai. Man yra labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – teigė politikas.