Ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją siūlys Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių bei Moterų grupės.

„Kelsime vėl klausimą dėl konvencijos ratifikavimo ir siūlysime, kad konvencijos ratifikavimas būtų pavasario sesijos darbotvarkėje“, – BNS sakė Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės vadovė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

„Matydami, kaip kasmet Lietuva patiria 600 mln. eurų nuostolių dėl smurto prieš moteris, mes turime imtis sisteminių prevencijos priemonių“, – pažymėjo Seimo narė.

Šios konvencijos esmė – geresnė moterų apsauga nuo smurto.

Prieš šventes vykusiame susitikime su nevyriausybinėmis organizacijomis siūlyti grįžti prie konvencijos ratifikavimo nusprendė ir Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės vadovaujama Seimo Moterų grupė.

„Šios konvencijos esmė – geresnė moterų apsauga nuo smurto. Esame viena nedaugelio šalių, kurios dar neratifikavo susitarimo ir tai neprisideda nei prie smurto artimoje aplinkoje prevencijos, nei prie Lietuvos tarptautinio įvaizdžio“, – BNS sakė A. Armonaitė.

Anot jos, sutarties ratifikavimas yra tik vienas žingsnis, kartu reikia „telkti jėgas, kad smurtą patiriančios moterys turėtų, kur kreiptis pagalbos, kad stereotipai, kuriais vadovaujasi smurtautojai, nebūtų norma“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia smurto artimoje aplinkoje klausimus sprendžianti ir neratifikavus konvencijos, tačiau D. Šakalienė pažymi, kad ratifikavus dokumentą valstybės lygiu būtų įsipareigota užtikrinti prevenciją smurtui lyties pagrindu, pagalbą aukoms.

„Pagalbos teikimas aukoms yra fragmentiškai deleguotas nevyriausybinėms organizacijoms, kurios turi nuolat rašyti projektus, kad jos štai teiks pagalbą. Mes turime dešimtis tūkstančių atvejų kasmet, ir dar valstybė nėra prisiėmusi pilnai savo pareigos – kokybiškai ir prieinamai suteikti pagalbą kiekvienai aukai“, – kalbėjo D. Šakalienė.

2013 metais Lietuvos pasirašytą Stambulo konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi dar prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo Seime politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Katalikų Bažnyčiai ir dalis politikų teigia, jog ratifikavus konvenciją Lietuvai tektų keisti lyties sampratą ir diegti nuostatas apie homoseksualumą.

Valdantieji „valstiečiai“ yra įšaldę konvencijos ratifikavimą.

„Mes vis dar turim kažkokias keistas kosmines diskusijas, kad konvencija įtvirtina kažkokias penkiolika naujų lyčių, žmonės nesupranta, kad šalia to, jog esame biologiškai apibrėžti kaip tam tikros lyties žmonės, kai kalbame apie socialinį lyties apibrėžimą, kalbame ne apie naują lytį, tai tiesiog socialiniai lūkesčiai, kurių visuomenė tikisi iš moters ar iš vyro, ir kartais tai tampa narvu, spąstais“, – sako D. Šakalienė.

Pirmoji Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė tvirtina, kad konvencijos ratifikavimas galėtų atsidurti darbotvarkėje – tam pakanka surinkti 47 parašus.

„Visą šią ir praėjusią sesiją tokios iniciatyvos nebuvo, vadinasi, neatsirado 47 Seimo narių, kuriems šis klausimas būtų svarbiausias“, – BNS sakė R. Baškienė.

„Yra noras labiau išsiaiškinti jautrias diskusijas sukėlusios „socialinės lyties“ apibrėžtis. Išties politinio sutarimo nėra, nes jei jis būtų, būtų pasinaudota 47 Seimo narių teise pasirašyti ir įtraukti į darbotvarkę“, – į klausimą, ar konvencija gali būti ratifikuota šią kadenciją, atsakė R. Baškienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, ministerija stengiasi „kiek įmanoma užtikrinti nuostatas, susijusias su Stambulo konvencijos įgyvendinimu“.

„Ženkliai sustiprinome finansavimą pagalbai nuo smurto nukentėjusioms aukoms, ir toliau vystome normas, kurios būtinos, kad būtų užtikrinama prevencija ir pagalba aukoms. Mes atsakingi už įgyvendinimą, mes tą ir darome, nepriklausomai nuo to, konvencija priimta ar ne. Jei konvencija bus ratifikuota, turėsime susidaryti planą ir judėti į priekį, jei nebus priimta, mes turime planą ir judame į priekį, ir tai nuolatinis pokytis“, – BNS sakė L. Kukuraitis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol ji nepasiekė Seimo salės.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Kritikai teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

„Ypatingą susirūpinimą kelia (...) nuostatos, ją pasirašiusioms šalims uždedančios pareigą įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, nes pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą. Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį pagrįstą nerimą“, – konvenciją yra komentavusi Lietuvos vyskupų konferencija.

Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.