Gynybos biudžetas kitąmet turi ne siekti 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o gerokai jį viršyti, sako prezidentės patarėjas saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Neturime kalbėti apie vieną procentą, kitais metais (gynybos biudžetas - BNS) turėtų būti smarkiai perlipantis vieną procentą“, - prezidentės poziciją perdavė jos patarėjas.

Tam pritaria ir su prezidente ketvirtadienį susitikęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, planuojantis, kad kitąmet gynybai papildomai bus skirta 400 mln. litų, ir visas krašto apsaugos finansavimas sieks 1,1 proc. BVP.

„Dar tokio projekto nėra, yra poreikių derinimas, Krašto apsaugos ministerija prašo daugiau 400 mln. litų, pagal dabartinį biudžetą skaičiuojant būtų 1,1 proc.“, - ketvirtadienį po susitikimo su D.Grybauskaite Prezidentūroje žurnalistams sakė J.Olekas.

Prezidentės patarėjas tvirtino, kad dabar planuojami gynybos finansavimo didinimo tempai yra netinkami norint įgyvendinti politinių partijų prisiimtą įsipareigojimą iki 2020-ųjų gynybai skirti 2 proc. BVP.

Pasak K.Budrio, per susitikimą su J.Oleku šalies vadovė taip pat išsakė griežtą nuomonę ir dėl šiųmetinio gynybos biudžeto tvirtindama, kad papildomos lėšos turi būti skirtos greičiau ir konkretūs sprendimai turi būti rasti neatidėliojant.

Su ministru prezidentė taip pat aptarė krašto apsaugos sistemos infrastruktūros plėtrą, kad Lietuva galėtų tinkamai priimti sąjungininkų pajėgas bei techniką karinėse pratybose, taip pat aptartas ginkluotės įsigijimas, kariuomenės rezervo atstatymas.

Šiais metais biudžete šalies gynybai numatyta skirti 981 mln. litų, t.y. apie 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagal šį rodiklį, blogiau savo gynybą NATO finansuoja tik Liuksemburgas.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra davęs pažadą, jog Vyriausybė dar šiemet krašto apsaugai ras papildomus 130 mln. litų.

Politinės partijos pavasarį pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 proc. BVP.