Gausiausia Lietuvoje Socialdemokratų partija (LSDP), jungianti net 13,5 tūkst. bičiulių, kaip kad socialdemokratai vieni kitus vadina, gegužės 1-ąją suvažiavime rinks naują lyderį. Tačiau jau iki rinkimų aišku, kas juo taps. Dabar laikinas, o, niekas neabejoja, netrukus ir tikrasis partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius suvažiavime žada pristatyti partijos viziją.
Vizijos, žinoma, reikia, tačiau apie didžiausius šiandienos politinius iššūkius – koalicinę partnerystę su kontroversiškąja „Nemuno aušra“, daugiatūkstantinius protesto mitingus prieš Seime socialdemokratų valia stumiamas nacionalinio transliuotojo įstatymo pataisas ar bendrapartiečių korupcijos skandalus – karštų diskusijų kol kas neprognozuojama.
Vieni, kaip kad partijos veteranas Seimo pirmininkas Juozas Olekas, mano, kad tas triukšmas kyla todėl, kad oponentai socialdemokratams pavydi sėkmės. „Kol kas mes savo įsipareigojimus žmonėms vykdome ir, man atrodo, gana sėkmingai. Aš manau, kad kartais tie triukšmai yra todėl, kad mums sekasi, o ne todėl, kad nesiseka. Mes įvykdėme mokesčių ir antrosios pensijų pakopos reformas, mes remiame jaunas šeimas, yra moksleivių maitinimas mokyklose, dėmesys regionams, infrastruktūros tvarkymas. Tai, man atrodo, kartais mūsų oponentams kelia didžiausią rūpestį ir galvos skausmą, norą patriukšmauti: žiūrėkit, jiems sekasi, tai reikia kažką daryti, kad jų neišrinktų vėl“, – prieš porą mėnesių interviu „Kauno dienai“ sakė J. Olekas.
Net ir kritiškesnį požiūrį turintys bendrapartiečiai suvažiavimo išvakarėse sakė didelių debatų opiais klausimais bent jau kol kas neprognozuoja. Juolab kad šventė – partijai sukanka 130 metų, o suvažiavimas rengiamas per jos gimtadienį, o dar ir Tarptautinę darbo dieną, gegužės 1-ąją, tad kur matyta, kad jubiliatas per iškilmes būtų imtas kritikuoti ir peikti. Tad gal reikėjo ir rengti šventę, o suvažiavimui, kuriame pagal žanro reikalavimus reiktų spręsti esminius klausimus, parinkti kitą laiką?
„Juokaujant galima sakyti, kad, žiūrint į vykstančius procesus, socialdemokratams, matyt, nelabai daugiau kas ir belieka, kaip tik švęsti, nors gal norėtume kito jų veikimo būdo. Bet ,atsižvelgiant į tai, kokia yra situacija – kad šią kadenciją yra jau antroji socialdemokratų Vyriausybė, kad pareikšti įtarimai Gintautui Paluckui, kad tęsiasi nuolatinė trintis dėl „Nemuno aušros“, galiausiai atsižvelgiant į geopolitinę įtampą, socialdemokratai nelabai turi kito pasirinkimo, kaip, pasiskolinus terminą iš konservatorių, bent imituoti demokratijos šventę, nes, pagal politologijos vadovėlius, dabartinėje partijos situacijoje jiems reikia demonstruoti vienybę“, – mano Klaipėdos universiteto lektorė politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Koalicija nejudinama
Esamas-būsimas socialdemokratų lyderis žada pristatyti partijos viziją. Tačiau sprendimas dėl esminio jos ir dabarties, ir jau pusantrų metų trunkančios praeities ir ateities klausimo – ar LSDP vertybės dera su tų, su kuriais jie pasirinko valdyti valstybę, – vis atidėliojamas. M. Sinkevičius žadėjo pavasarį surengti partijos narių nuomonės apklausą, paskui klausimas atidėtas spręsti naujai išrinksimai partijos vadovybei, nors ir jis pats ne kartą yra pripažinęs, kad koalicija su „Nemuno aušra“ daro žalą ne tik LSDP, bet ir valstybei.
Alytaus rajono meras Nerijus Cesiulis suvažiavimo išvakarėse dar kartą pakartojo: „Aš visą laiką sakau, kad mums ne pakeliui su „Nemuno aušra“, tačiau kol kas daugiau yra manančiųjų, kad gal dar pabandome. Dirbame komandoje, o dauguma demokratijoje visada laimi. Tad palaukime šiek tiek, netrukus dar bus teismo verdiktai, gal tada bus ir mūsų sprendimai.“
Seimo narys socialdemokratas Ruslanas Baranovas taip pat nesitraukia nuo savo pozicijos: „Savo požiūrį dėl koalicijos aš esu išsakęs daugybę kartų. Jis griežtesnis gal ir dėl to, kad daugiausia dirbu užsienio reikalų ir saugumo klausimais, kur mums dažnai ne pakeliui su vienu iš koalicijos partnerių. Mano nuomonė, kad koalicijos formatą reikia peržiūrėti, nesikeičia.“
Tačiau taip manančių tarp socialdemokratų vis dar mažuma. Atrodė, gal balsavimas dėl Kapčiamiesčio poligono, kai dalis „aušriečių“ balsavo prieš, bus paskutinis lašas sprendžiant dėl koalicijos, tačiau ne.
Politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili sako niekada ir nemaniusi, kad poligono klausimas būtų tas, dėl kurio iširtų koalicija. Jos nuomone, šiuo metu problemiškesnė yra trintis su „valstiečiais“ dėl viceministrų ir kitų dalykų.
Bet kol kas nei vieniems, nei kitiems dar nėra palankus metas ardyti koaliciją, nes rinkimai dar toli. Remdamasi dešimtmečiais patikrintomis vadovėlinėmis politologijos tiesomis, ji koalicijos išlikimo galimybę vertina taip: „Nemuno aušra“ Seimo rinkimuose tiek daug balsų laimėjo pozicionuodama save kaip kovotoją su sistema, tačiau dabar ji pati yra sistemos dalis. Tad ir balsuojant dėl poligono negalėjome tikėtis ko nors kito, nes „aušriečiams“ reikėjo pasirodyti kaip kovotojams su sistema. Tačiau artėjant Seimo rinkimams jie norės pasitraukti iš koalicijos, nes norės pasirodyti kaip sistemos aukos, kad bandė kažką padaryti, tačiau sistema juos išspjovė. „O dabar „Nemuno aušrai“ pačiai išeiti iš koalicijos nėra naudinga, o socialdemokratams nenaudinga juos išmesti“, – mano G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Socialdemokratams dabar reikia labai gerai apsispręsti, kas bus jų vedlys parlamento ir prezidento rinkimuose. Čia yra pagrindinė strateginė kryptis, ką jie turėtų daryti, bet nežinia, ar daro.
Buldozeris dėl LRT
Kažin, ar socialdemokratų dauguma suvažiavime siūlys partijai stabdyti ir LRT įstatymo pataisų Seime buldozerį, sukėlusį daugiatūkstantinius mitingus ir tarptautinių institucijų kritiką.
R. Baranovo nuomone, net ir kalbantis su kitų politinių partijų atstovais, girdėti, kad tas projektas, kuris dabar svarstomas Kultūros komitete, atliepia ankstesnius kritikos taškus, dar laukia dideli debatai dėl jo įsigaliojimo termino. „Jei opozicija ir kiti visuomenės nariai matys, kad tas projektas nebekelia tiek jų matomų grėsmių, reikėtų bandyti grįžti į normalesnį politinį procesą. Tačiau turbūt dabar daliai politikų tai jau toks politinis reikalas, kad nebe taip svarbu, kas ten parašyta, – vieniems svarbu priimti pataisas, kitiems – kad jos nebūtų priimtos“, – mano parlamentaras.
N. Cesiulis sako per daug nesigilinęs į LRT įstatymą, tačiau, jo nuomone, jei žmonės eina į gatves, protestuoja, tai nėra gerai, reikia ieškoti tarpinio varianto.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili užsitęsusios situacijos dėl LRT įstatymo pataisų nepriskiria vien socialdemokratams: „Dalis politikų labai pyksta, kad nacionalinis transliuotojas nenori jų kviesti į eterį. Priežastis – kad jie nesugeba suregzti sakinio, tačiau jie nenori to pripažinti, todėl prasideda visokių sąmokslo teorijų ieškojimas ir bandymai „sutvarkyti“ LRT, juo labiau kad visuomenėje šis klausimas yra gana populiarus. Socialdemokratai nesugebėjo komunikacijos priemonėmis suvaldyti kai kurių garsiai rėkiančių partnerių. Partijai, žinoma, tai akmenukas, buvo galima padaryti ir kitaip.“
Moralės standartas
Kažin, ar suvažiavime bus kas nors ryžtingo nuspręsta dėl „čekutininkų“ – ar savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose traukti į sąrašus tuos, kurių bylų svarstymas dar bus nepasibaigęs ar kuriems nebuvo apribota galimybė siekti renkamų pareigų, bet konstatuotas skaidrumo trūkumas.
Pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, tai nėra vien tik partijų problema: „Kaip rodo įvairūs tyrimai, skirtingai nuo mūsų kaimynų latvių, lenkų, jau nekalbu apie skandinavus, mes, kaip visuomenė, esame linkę pateisinti tokias nedideles aferas ar kad kaimynas nemoka mokesčių. Tad nereikėtų stebėtis, kad rinkėjas vėl mielai rinksis tokius žmones. Matyt mes, kaip rinkėjai, patys nepaliekame partijoms kitos alternatyvos, kaip naudotis jau pramintais keliais ir tokius žmones vėl kelti kandidatais.“
O koks socialdemokratų moralės standartas, parodė ir M. Sinkevičius pozicija dėl G. Palucko: jo nuomone, net ir po jam pareikštų įtarimų dėl jo neskaidraus verslo jis gali toliau likti LSDP frakcijoje.
„Vertybiškai tai nėra normalu, tačiau grįžtame prie to paties: ką socialdemokratai deklaravo nuo pat pirmų dienų, kai formavo valdančiąją daugumą? Viešojoje erdvėje labai mažai buvo kalbama, ar dera programos, kokias vertybes socialdemokratai nori įtvirtinti, kuo bus grindžiamas šalies ekonomikos vystymas. O jei viskas sukoncentruota į kiekybę, vadinasi, ir dabar svarbiausia išsaugoti balsų skaičių“, – konstatuoja G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Favoritas vienas
Bent jau vienas suvažiavimo žanrą atitinkantis klausimas tikrai bus – socialdemokratai rinks naują vedlį, tiksliau, oficialiai patvirtins po R. Palucko skandalo laikinai partijos vairą perėmusį M. Sinkevičių. Pirmininkas renkamas tik metams, iki ankstesnio lyderio, jei jis nebūtų priverstas pasitraukti, kadencijos pabaigos. Tačiau M. Sinkevičius jau pareiškė kitąmet vėl kandidatuosiantis į Jonavos rajono merus, tad klausimas, ar po metų turės ambicijų toliau vadovauti partijai, vesti ją į Seimo rinkimus.
„Gal jis apsisprendęs būti partijos vairuotoju nuo galinės sėdynės ir toliau dirbti rajone. Be to, savivaldybių tarybų ir merų rinkimai yra pirmi prasidėsiančiame rinkimų maratone. Jei nekandidatuotų, metams prarastų postą, nes parlamento rinkimai tik 2028-aisiais. Gal jo ambicija – išlaikyti mero poziciją, o paskui jau dalyvauti Seimo rinkimuose“, – svarsto G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politologė nemano, kad ateityje partijos lydere taptų Inga Ruginienė, nes premjere ji tapo kaip kompromisinis variantas, kai kiti pretendentai negalėjo užimti šio posto dėl vadinamųjų skeletų spintose.
„Partijai dabar reikia labai gerai apsispręsti, kas bus tas vedlys parlamento ir prezidento rinkimuose. Čia yra pagrindinė strateginė kryptis, ką jie turėtų daryti, bet nežinau, ar daro“, – sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Šįsyk varžytis dėl partijos pirmininko posto vėl atsisakė skyrių kelti kai kurie merai. „Taip, buvau pasiūlytas ir galiu kelti savo kandidatūrą. Tačiau man dabar svarbus mano miestas, regionas, matau, kaip jis auga, diaspora pagaliau grįžta namo, statomi namai, gamyklos. Tad pirmiausia reikia parodyti, ką gebi savo mieste, o tada jau eiti kažką daryti Lietuvos mastu“, – savo sprendimą aiškina Alytaus rajono meras N. Cesiulis.
G. Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, socialdemokratams svarbu merų postuose išsaugoti savo populiarius žmones, kad savivaldoje partija neprarastų autoriteto ir rinkėjų. Tad kandidatuoti į partijos pirmininkus jie per daug ir neagituojami.
Savo lygoje
Vis dėlto kad ir kaip socialdemokratai save drąsina, lyderių pozicijas tarp partijų jie jau senokai praradę. Štai „Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kovo pabaigoje atliktoje apklausoje jie su liberalais dalijasi antrą ir trečią vietas su vos po 8,8 proc. rėmėjų palaikymu, toli į priekį praleidę konservatorius, už kuriuos, jei Seimo rinkimo būtų dabar, balsuotų 15,1 proc. rinkėjų.
Kokioje stadijoje 130-ąją sukaktį sutinkanti LSDP? „Aš nesu iš tų, kurie sako, kad viskas gerai, viskas puiku, čia visi mums tik pavydi. Yra tų problemų, tačiau jos, man atrodo, išsprendžiamos arba bent jau mūsų pareiga yra jas kaip įmanoma geriau spręsti“, – sako R. Baranovas.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili sako, labai gilios krizės, nepaisant krentančių LSDP reitingų, dar nematanti, nes, pasak jos, iš tikrųjų netipiškas ne dabartinis jų vertinimas, o tai, kad jie taip ryškiai laimėjo rinkimus. „Socialdemokratai rinkimuose gavo labai daug balsų ir tų, kurie gal tradiciškai nėra labai prijaučiantys socialdemokratiškoms vertybėms, ir čia neginčijamai labai didelis Vilijos Blinkevičiūtės indėlis. O dabar jie pakritę į savo normalias vėžes. Krizė būtų, jei jie nukristų iki tos ribos, kur jau balansuojama ant Seimo rinkimų kartelės. Kol kas yra tik pakritimas, o koks jis bus, priklausys nuo tolesnių jų veiksmų“, – mano politologė.
Kaip socialdemokratai rinkdavo savo vedlį
Socialdemokratai jau primiršo, kokia anksčiau būdavusi tarpusavio konkurencija dėl pirmininko posto. Pavyzdžiui, 2017-aisiais, kai varžovų buvo net penki, G. Paluckas pergalę prieš M. Sinkevičių išplėšė tik antrame ture, pranokęs jį vos pora procentinių punktų. 2021-aisiais taip pat buvo rimta kova: V. Blinkevičiūtė prieš J. Oleką laimėjo 56 proc. balsų prieš 44 proc.
V. Blinkevičiūtę lydere bičiuliai pasirinko po skaudaus pralaimėjimo Seimo rinkimuose 2020-aisiais, kai jie pelnė mažiausiai mandatų per pastaruosius dvidešimt metų ir tuometis pirmininkas G. Paluckas atsistatydino. V. Blinkevičiūtė, skirtingai nei jos pirmtakas, ne tik pati šovė į visuomenės nuomonės apklausų reitingų viršūnes, bet atvedė socialdemokratus į pergalę vietos rinkimuose.
2022 m. tarp partijos bičiulių neatsirado norinčiųjų mesti pirštinę neabejotinai lyderei. Jos vedama LSDP 2024 m. pasiekė triuškinamą pergalę Seimo rinkimuose. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad V. Blinkevičiūtė apsimelavo žadėjusi imtis premjerės atsakomybės ir neiti į koaliciją su prieštaringai vertinamu Remigijumi Žemaitaičiu ir jo partija.
Tad, nors paprastai naujo vedlio ieškoma pralaimėjus rinkimus, o ne juose pasiekus istorinę pergalę, LSDP buvo priversta ieškoti naujo lyderio. Jei ne čekiukų skandalas, niekas neabejojo, kad premjeru, o paskui ir partijos pirmininku būtų tapęs ne G. Paluckas, o M. Sinkevičius. Tačiau G. Palucko sugrįžimas į partijos viršūnę netrukus baigėsi skandalu dėl neskaidraus jo verslo.
Dabar LSDP lyderį renka vos metams – tokiam laikotarpiui, kiek likę iki numatytos šios pirmininko kadencijos pabaigos.
Naujausi komentarai