„Yra Seimo pirmininkės variantas, yra socialdemokratų variantas, sutarėme, kad į Seimo salę keliaus abu projektai. Kadangi pateikimui reikalinga paprasta dauguma, svarstymui – taip pat, o tada atitinkamai Seimo salėje ir komitete bus apsispręsta, kuris projektas stipresnis ir turintis daugiau palaikymo“, – po frakcijų atstovų pasitarimo trečiadienį BNS sakė konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūloma pataisa į Konstituciją būtų įrašyta, kad savivaldybių merais Lietuvos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

„Mes manome, kad Seimo pirmininkės teikiamas kompromisinis variantas, kur įrašomas tik meras ir padaromi keli teisinės juridikos pataisymai, yra daugiausiai palaikymo sulaukti galintis projektas“, – teigė A. Vyšniauskas.

Opozicinių socialdemokratų projektu į Konstituciją būtų ne tik įrašoma, kad merai renkami tiesiogiai, bet ir apibrėžiamas jo kaip tarybos vadovo statusas.

Mes manome, kad Seimo pirmininkės teikiamas kompromisinis variantas, kur įrašomas tik meras ir padaromi keli teisinės juridikos pataisymai, yra daugiausiai palaikymo sulaukti galintis projektas.

„Mes siūlėme paleisti abu ir žiūrėti, kaip toliau klostosi, nes konservatoriai  nesiklauso, ką sako merai, kad veikianti sistema tenkina ir gyventojus, jie nori keisti“, – BNS sakė Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.

„Kito varianto nėra, mes nesusitarsime. Mūsų pasiūlymas buvo lygiagrečiai teikti abu projektus, kad patektų į komitetą, komitetas svarstytų, dauguma galėtų pritarti vienam, Seimo posėdžių salėje vėlgi būtų įvairiai, bet būtų tolesnė diskusija ir argumentai, ne šešiese ar aštuoniese, bet platesniu ratu reikia susirinkti ir kalbėtis“, – teigė jis.

Pasak A. Syso, socialdemokratų netenkina, kad Konstitucijoje nebūtų numatytas tiesiogiai renkamo mero statusas.

„Tas kitas projektas kalba tik apie tiesioginius rinkimus, o kas bus meras, nustatys įstatymas, ir kiekvieną kartą įstatymus bus galima sukinėt, kaip nori“, – valdančiųjų projektą kritikavo socialdemokratas.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad politikų pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso išsiskyrė.

Valdantieji konservatoriai ir liberalai norėtų, kad tiesiogiai renkami merai būtų vykdomosios valdžios institucija, o tarybai pirmininkautų kitas politikas. Tuo metu didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija nori išsaugoti dabartinį savivaldos modelį – kad meras yra ir savivaldybės tarybos pirmininkas.

Seimo pirmininkės iniciatyva tuomet parengtas trečiasis kompromisinis Konstitucijos pataisos variantas, kuriame nebūtų numatytas mero statusas, paliekant jį nustatyti įstatymuose.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.