I. Šimonytė apie karantino griežtinimą: taisyklės kuriamos tiems, kurie jų laikosi

„Čia yra požiūrio reikalas. Yra toks požiūris, kad kokie teisės aktai bebūtų priimti, pirmiausia, galvoti, kaip tuos teisės aktus apeiti. Bet man atrodo, kad teisės aktai priimami ne tam, teisės aktai, mano vertinimu, priimami tiems žmonėms, kurie tų apribojimų ir teisės aktų laikosi“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė.

Ji lygino situaciją su Kelių eismo taisyklėmis, kai dalis pėsčiųjų nepaiso ir raudono šviesoforo signalo.

„....juk yra žmonių, kurie eina. Eina ir tiesiog žinodami, kad pažeidžia taisykles. Bet ar dėl to mes turime pakeisti taisykles ir leisti tai daryti visiems, nekreipti į tai dėmesio? Aš manau, kad didžiuma žmonių vis dėlto taisyklių yra linkę laikytis ir apklausos tą rodo“, – sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė priminė pirmąjį karantiną, kai Velykų savaitgalį trumpam taip pat buvo įvesti draudimai išvykti į kitas savivaldybes, ir tuomet, pasak jos, grąžintų atgal buvo „ne taip jau mažai“.

Mes jau esame netekę kelių šimtų žmonių, kurie galėjo sutikti Naujus metus ir tų Naujų metų nesutiks.

„Manau, čia yra proga visiems pagalvoti, ar yra būtina vykti ten, kur vykti yra nebūtina“, – sakė I. Šimonytė.

Atsakydama į buvusių valdančiųjų kritiką, kad naujoji valdžia valdant COVID-19 plitimą nesiėmė naujų priemonių, o tik pakartojo ankstesnius sugriežtinimus, I. Šimonytė pabrėžė, jog pasirinktos pasiteisinusios priemonės, su kuriomis gyventojai jau buvo supažindinti pirmojo karantino metu. Ji pati kaltina buvusią Vyriausybę neryžtingumu, kai du-tris mėnesius nebuvo priimami veiksmingi sugriežtinimai.

„Galima kurti naujus apribojimus, bet jeigu buvo kažkas, kas jau veikė ir turėjo kažkokias sąlygas, kurios buvo paaiškintos ir žmonės jau buvo prisitaikę prie tų taisyklių, turbūt, pradėti visada yra protingiausia nuo to, nes taip tiesiog sutaupai laiko“, – aiškino ji.

Premjerė dar kartą akcentavo, kad apribojimai įvedami stebint toliau blogėjančius sergamumo ir mirčių nuo COVID-19 rodiklius.

„Mes jau esame netekę kelių šimtų žmonių, kurie galėjo sutikti Naujus metus ir tų Naujų metų nesutiks. Manau, kad šiandien nėra didelės prasmės, kas būtų buvę, jei būtų buvę, jei to tiesiog nebuvo“, – sakė ji.

Lietuvoje trečiadienį įsigalios griežtesnis karantino režimas, kurio metu bus uždarytos daugelis parduotuvių, kirpyklos ir apribotas žmonių judėjimas, draudžiama palikti savo savivaldybę be svarbios priežasties.

Didžiausi iššūkiai dėl COVID-19 vakcinos susiję su logistika

Didžiausi iššūkiai, susiję su vakcina nuo COVID-19, yra susiję su jos logistika, sako premjerė I. Šimonytė.

„Dabar svarbiausias dalykas yra (...) teisingai susidėlioti pačią logistiką, ties tuo Sveikatos apsaugos ministerija dabar ir dirba“, – žurnalistams antradienį sakė premjerė.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Pasak jos, kadenciją baigusi Vyriausybė nepriėmė reikiamų sprendimų ir tik perkėlė atsakomybę savivaldybėms „be kažkokio realaus įgyvendinimo mechanizmo, kaip savivaldybės turėtų užtikrinti tą vakcinavimą“.

„Yra labiau deklaratyvus pasiūlymas visiems kažkaip išspręsti problemas patiems, bet akivaizdu, kad reikės daugiau įdirbio“, – sakė premjerė.

Akivaizdu, kad yra visuomenėje visada tų žmonių, kurie neigia skiepus apskritai kaip problemos sprendimą ir turime mes kartais tokių ir Seimo salėje.

Pasak jos, iš pradžių Lietuvą pasieksiantis 10 tūkst. dozių vakcinos kiekis yra „labai mažai pagal bet kokį vertinimą“, tačiau sakė vertinanti tai kaip pradinį etapą, po kurio seks didesnės siuntos.

Ji sako, kad pirmiausia bus skiepijami medikai, po to – rizikos grupės asmenys ir tuomet – likusi visuomenė.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad skiepai bus savanoriški, o Vyriausybė pasirūpins aiškia ir skaidria informacija apie vakciną, jos naudą ir rizikas, kad nekiltų įtarimų, jog kažkas yra nutylima.

„Akivaizdu, kad yra visuomenėje visada tų žmonių, kurie neigia skiepus apskritai kaip problemos sprendimą ir turime mes kartais tokių ir Seimo salėje, bet, matyt, bandyti juos įtikinti priešingai yra toks gana nedėkingas užsiėmimas. Reikėtų tiesiog skirti laiką ir pajėgas informuoti tuos, kurie iš principo palaiko arba bent jau yra dvejojantys ir išklauso informaciją“, – sakė ji.

I. Šimonytė pabrėžė, kad platus visuomenės vakcinavimas yra lyg „bilietas į laisvę“ ir žmonėms vangiai skiepijantis, apribojimai turės išlikti ilgiau.

„Iš esmės tai yra visuomenės narių teisė nusipirkti bilietą į laisvę. Ir jeigu norės nusipirkti, tai galės ir nusipirkti, o jeigu ne, tai tokiu atveju mes apribojimų vienokių ar kitokių galime neišvengti ilgesnį laiką“, – sakė ji.

Farmacijos bendrovių sukurtas vakcinas nuo koronaviruso šiuo metu tikrina Europos vaistų agentūra.

Ji anksčiau skelbė, kad vėliausiai iki gruodžio 29-osios surengs specialų susitikimą ir nuspręs, ar išduoti sąlyginį leidimą prekiauti „BioNTech“ ir „Pfizer“ kuriama vakcina.

Lietuva vakcinas nuo koronaviruso perka kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Pirmosios dozės valstybes nares gali pasiekti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.

Problemiška yra tai, kad aplink nėra šalių, kuriose situacija būtų išskirtinai gera ir kurios galėtų skolinti savo personalą Lietuvai.

Lietuva jau yra nusprendusi pirkti vakcinas iš šešių kompanijų – „Moderna, „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi ir GSK“, „BioNTech ir Pfizer“ bei „CureVac“.

Planuojama pirkti tiek vakcinų, kad jų pakaktų paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų, tačiau dėl galiojančių susitarimų ir siekio sumažinti rizikas, jų bus perkama gerokai daugiau, nei reikėtų visiems gyventojams. Nepanaudotas vakcinas bus galima parduoti arba dovanoti trečiosioms šalims.

Neatmeta galimybės prašyti medikų iš užsienio pagalbos

Premjerė I. Šimonytė sako neatmetanti galimybės prašyti medikų iš užsienio pagalbos, ir toliau šalies ligoninėse vis daugėjant COVID-19 pacientų.

„Manau, kad gali būti reikalingi ir tokie sprendimai, nes jau dabar suburti komandas, jas sutelkti, kad jos galėtų aptarnauti tas papildomas lovas, nėra taip paprasta“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Vis dėlto, anot premjerės, yra galimybė susidurti su problema, kadangi aplink Lietuvą nėra šalių, kuriose koronaviruso situacija būtų išskirtinai gera.

„Problemiška yra tai, kad aplink nėra šalių, kuriose situacija būtų išskirtinai gera ir kurios galėtų skolinti savo personalą Lietuvai ar kitoms šalims“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Antradienio duomenimis, šalies ligoninėse gydomi 2372 COVID-19 pacientai, 180 iš jų – reanimacijoje. Daugėjant pacientų, įrengiama vis daugiau lovų, tačiau problematiška rasti personalo.