Premjerė teigė, kad prezidento patarėjos Irenos Segalovičienės įvardytos priemonės kaip administracinės naštos smulkiajam verslui mažinimas, parama steigti smulkias prekybos vietas, nesąžiningų verslo santykių prevencija yra teisingos, tačiau „skamba hipotetiškai“.

„Visos priemonės yra teisingos, bet bijau, kad šiomis aplinkybėmis jos skamba gana hipotetiškai. Aš tikrai netikiu, kad prezidento patarėja nežino, dėl ko yra kainų šokas ir dėl ko jį išgyvena ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės“, – ketvirtadienį transliuotame interviu „Info TV“ sakė premjerė.

LNK vaizdo įrašas:

„Visą tai, ką ponia patarėja kalba, Vyriausybė daro. Administracinę naštą mažina, Konkurencijos taryba, neabejoju, stebi akylai rinką, bet nereikia bandyti sudaryti tokio vaizdo, kad kažkokiomis paprastomis priemonėmis galima išspręsti fundamentalias problemas“, – kalbėjo ji.

I. Šimonytė pabrėžė, kad reikia įvertinti, jog Lietuvos rinka yra maža.

„Joje santykis tarp žaidėjų yra daugiau mažiau susiklostęs ir tikėtis, kad į Lietuvą dabar šiomis aplinkybėmis matytų reikalą ateiti kažkokie nauji dideli žaidėjai, tai man tas primena buvusio premjero laiškų rašymą prekybos tinklams, kai situacija ekonominė buvo gerokai šviesesnė ir aiškesnė“, – teigė ji.

Premjerė pabrėžia, jog infliacija yra problema visoje Europos Sąjungoje, o jos šaknys – manipuliacija rinkose, kurią savo veiksmais sukėlė Rusija bei jos karas Ukrainoje.

Aš tikrai netikiu, kad prezidento patarėja nežino, dėl ko yra kainų šokas ir dėl ko jį išgyvena ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės.

„Yra fizinis karas Ukrainoje ir kitu du karai, kuriuos Putinas kariauja pakeliui. Tai pirmiausia karas maisto rinkose, dėl ko labai smarkiai pakilo žaliavų kainos – rugių, kviečių, sojos, aliejaus, nes puikiai žinome, kad Ukraina yra viena iš pasaulio aruodų ir tas poveikis yra ženklus. Matome, kad kainos net dabar jau susinormalizavusios kažkiek nuo tų aukštumų, kurias pasiekėme metų pradžioje, jos vis tiek yra apie 50 proc. aukštesnės nei ilgametės“, – sakė premjerė.

„Tai negali neturėti įtakos infliacijai. Lygiai taip pat energetika, kuri turi įtakos ir energetikos kainoms, ir visai likusiai ekonomikai“, – pridūrė ji.

Premjerė kalbėjo, kad Vyriausybė siekia didinti gyventojų pajamas, o jeigu bus poreikis, kitų metų biudžetas galės būti peržiūrimas.

I. Segalovičienė šią savaitę teigė, kad bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, Pasak jos, infliacija nemažės itin greitai, todėl Vyriausybė turėtų „giliau ir kompleksiškiau padirbėti su maisto produktų sektoriumi“.

Kaip galimas priemones ji įvardijo administracinės naštos smulkiajam verslui mažinimą, paramą steigti smulkias prekybos vietas, sprendimus, trumpinančius maisto tiekimo grandines, nesąžiningų verslo santykių prevenciją ir kitas.

Kalbėdama apie anksčiau svarstytą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, ji teigė, jog ši priemonė galėtų būti įgyvendinama tik numačius saugiklius, kad visa nauda, kurią ji suteiktų, atitektų vartotojams.