„Kol vyksta drama su ponu A. Anušausku, tai nėra ką svarstyt“, – kalbėjo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

„Nežaiskim čia šitų žaidimų. Apie ką ir su kuo kalbėtis – nėra labai aišku“, – sakė Seimo narė Dovilė Šakalienė.

„Aš noriu maksimalaus sutarimo, atsakomybės prisiėmimo ir iš tų politikų, kurie galimai turėtų įgyvendinti šitas ambicijas ateinančioje kadencijoje“, – sakė I. Šimonytė.

„Valstiečiai“ net pasitraukė iš nacionalinio susitarimo dėl gynybos.

„Mes tiesiog suspendavome savo dalyvavimą jame, kol nebus atsakyta į šiuo metu daug iškilusių klausimų“, – teigė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Nors premjerė aiškina dramų nematanti, profesinių sąjungų ir verslo atstovams – neramu.

„Aš neįsivaizduoju, kaip grįžti į bendruomenę ir ją įtikinti, kad reikia šiandien kelti pridėtinės vertės mokestį (PVM) bent 1 proc. Eiliniam žmogui brangs būtinieji produktai, paslaugos. Tas eilinis žmogus girdi, kad Vyriausybėje su tam tikrais finansais – ne viskas skaidru“ – kalbėjo profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Mūsų bendruomenę irgi suerzino tas šešėlio metimas ant verslo bendruomenės“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Po pirmo premjerės organizuoto susitikimo verslo atstovai sakė sutinkantys prie gynybos prisidėti daugiau. Su sąlyga, kad bus aišku, kam konkrečiai pinigai bus išleisti, tačiau dabar neramu, kad susitarimo apskritai nebus.

„Kol kas taip ir atrodo, jeigu nėra opozicijos, tai šiuo atveju kalbėt apie visumą, apie bendrą gynybos mokestį, matyt, nėra labai tikslinga“, – šnekėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Mūsų, kaip verslo bendruomenės, lūkestis, kad vis dėlto po šitos trumpos krizės opozicija grįš“, – sakė A. Romanovskis.

Finansų ministerija svarstymui pristatė keturis variantus, iš kur būtų galima gynybai surinkti daugiau pinigų. Vienas jų – didinti mokesčius dirbantiems savarankiškai.

„Dalinai grįžti prie mokesčių paketo įgyvendinimo. Jame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių“, – aiškino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vien iš dirbančiųjų pagal individualios veiklos pažymą tikimasi surinkti beveik 190 mln. eurų. Antras variantas – vienu procentiniu punktu padidinti PVM ir pelno mokesčius. Trečiajame – labiau apmokestinti pelną, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui, investiciniam gyvybės draudimui bei šildymui.

„Šildymo PVM lengvata taikoma centralizuotai teikiamam šildymui. Jeigu ji būtų panaikinta, ji papildomai generuotų 70 mln. eurų“, – teigė G. Skaistė.

Tokie pasiūlymai, kaip mėginimas finansinę antklodę paimti ir nutraukti nuo savivaldybių, o tada perkelti į saugumo klausimus – tikrai nepriimtini.

Paskutiniuoju siūloma trūkstamus pinigus paimti iš savivaldybių, mažinant joms tenkančių gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.

„Pastaraisiais metais savivaldybių pajamos augo dvigubai sparčiau nei valstybės biudžeto“, – tęsė G. Skaistė.

Prezidentas sako, jog pasiūlymai – svarstytini.

„Tik galėčiau iškart dabar pasakyti, kad tokie pasiūlymai, kaip mėginimas finansinę antklodę paimti ir nutraukti nuo savivaldybių, o tada perkelti į saugumo klausimus – tikrai nepriimtini“, – kalbėjo Gitanas Nausėda.

Tačiau opozicija aiškina taip ir neišgirdusi konkretaus Vyriausybės siūlymo.

„Vyriausybė galėtų iš viso nieko nespręsti ir sakyti, o tai po rinkimų tegul kažkas ir žiūrisi, kaip dabar visą šitą dalyką daryti“, – sakė I. Šimonytė.

„Konkretaus pasiūlymo nėra. Yra keturi variantai. Kiekvienam iš tų keturių variantų kažkas stipriai prieštarauja. Daug nelogiškumo yra, tai jie to sprendimo ir neturi“, –  kalbėjo S. Skvernelis.

„Opozicija gudrauja, nes jie nori konkretaus Vyriausybės siūlymo, kad galėtų jį kritikuoti“, – teigė I. Šimonytė.

Finansų ministrė tikisi, kad prie klausimo bus sugrįžta jau po poros savaičių, tačiau opozicija iki šios kadencijos pabaigos, panašu, jau tai nurašė.

„Yra korupcija, nėra korupcijos. Mes prašom visuomenės duoti daugiau pinigų, bet patys keliam abejonių, ar čia tuos pinigus galima skaidriai išleisti“, – šnekėjo D. Šakalienė.

„Dabar jau viskas. Yra rinkimai. Ir tai patapo vienos partijos rinkimine dalimi“, – dėstė S. Skvernelis.

Dabar gynybai skiriama 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau artimiausią dešimtmetį reikėtų mažiausiai trijų. Siekiama įgyvendinti šauktinių reformą, kurti diviziją, priimti tūkstančius vokiečių brigados karių.