Taip ministrė pirmininkė kalbėjo savaitgalį nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant įvertinti galimybę mažinti jo kartelę.

„Kartelės keitimas visą laiką yra labai delikatus dalykas todėl, kad vis tiek reikia suprasti, kad referendumas yra toks jau labai pamatinis, labai svarbus dalykas, jau reikia jį organizuoti tada, kada tikrai svarbiais klausimais reikia apsispręsti“, – LRT televizijai antradienį sakė I. Šimonytė.

„Neturėtų būti procedūra tokia, kad mes tiesiog turėtumėm referendumą kas antrą savaitę ir spręstume bet kokius klausimus, tokiu būdu, kuriuos turėtų spręsti žmonės per eilinius rinkimus“, – pridūrė ji.

Pagal Referendumo įstatymą, sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.

Savaitgalį referendume dėl to dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba 58,96 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13  proc. balsavusiųjų. Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų.

Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Reaguojant į rezultatus, referendumo iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė siūlo keisti Pilietybės įstatymą, leidžiant dvigubą pilietybę turėti visų NATO narių ir Aljanso partnerių Austrijos, Airijos bei Maltos pilietybes įgijusiems lietuviams.

Kartu su referendumo vyko ir prezidento rinkimai. Jų metu į antrą turą pateko G. Nausėda ir I. Šimonytė.