I. Šimonytė: siūlymas atšaukti Lietuvos nepriklausomybę nebuvo įdomiausia žinia

Penktadienį Danijos sostinėje vykusiame Kopenhagos demokratijos viršūnių susitikime dalyvavusi I. Šimonytė sakė, kad jai labiau rūpi akivaizdūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino imperiniai užmojai, o ne Dūmos narių veiksmai.

„Manau, nereikėtų pernelyg jautriai reaguoti, nes tai labai ypatingas Dūmos narys, išskirtinis net „Vieningajai Rusijai“, – apie deputato Jevgenijaus Fiodorovo siūlymą sakė I. Šimonytė. – Net teisiškai, tai nesąmonė. Turime skirtingus susitarimus, kurie įvirtino Lietuvos ir Rusijos Federacijos santykius“.

Kaip jau buvo skelbta, Rusijos Dūma siūlo atšaukti 1991 metų rugsėjo 6 dienos nutarimą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo.

Kaip teigiama, deputatas J. Fiodorovas iš partijos „Vieningoji Rusija“ pateikė Rusijos Valstybės Dūmai įstatymo projektą dėl SSRS Valstybės tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo“ panaikinimo. Dokumente pažymima, kad 1991 metais Maskva pripažino Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, „atsižvelgdama į specifinę istorinę ir politinę situaciją, buvusią iki Lietuvos Respublikos įstojimo į SSRS“.

Pasak J. Fiodorovo, SSRS Valstybės Tarybos sprendimas yra neteisėtas, nes buvo priimtas pažeidžiant daugelio Konstitucijos straipsnių reikalavimus.

Tai, ką jis bando padaryti, tai būtų tas pats, jeigu aš paprašyčiau parlamento atšaukti kokią nors XVII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos sutartį.

„Tai, ką jis bando padaryti, tai būtų tas pats, jeigu aš paprašyčiau parlamento atšaukti kokią nors XVII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos sutartį, – interviu teigė premjerė ir pridūrė. –  Jeigu daug apie tai kalbėsime, tai rodys pernelyg jautrų reagavimą. Manau, tai ne pats įdomiausias signalas šią savaitę. Daug įdomiau buvo klausytis, ką V. Putinas kalbėjo apie Petrą Didįjį.“

Primename, kad Rusijos prezidentas ketvirtadienį savo dabartinius veiksmus lygino su caro Petro I-ojo (dar vadinamo Didžiuoju) žygiais užkariaujant Baltijos jūros pakrantę per XVIII amžiuje vykusį karą su Švedija.

V. Putinas sakė, kad: „susidaro įspūdis, jog kariaudamas su Švedija jis kažką užgrobė. Jis nieko neužgrobė – jis susigrąžino.“

„Mums taip pat tenka atsakomybė susigrąžinti ir sustiprinti“, – pabrėžė V. Putinas, akivaizdžiai turėdamas galvoje Rusijos karą Ukrainoje.

Europos vertybės ir Ukraina

I. Šimonytė kasmetiniame Kopenhagos demokratijos viršūnių susitikime kalbėjo netrukus po to, kai pagrindinėje salėje vaizdo ryšiu pasirodė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, raginęs Vakarų lyderius ištraukti Kyjivą iš „pilkosios zonos“ tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.

Europos Komisija šiuo metu rengia Ukrainos atitikimo ES narystei analizę ir birželį turėtų pateikti savo vertinimą. Tada valstybės narės pačios nuspręs, kaip elgtis toliau.

Gegužę Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis pareiškė, kad visos didžiosios ES valstybės, išskyrus Italiją, nepritaria tam, kad Ukrainai būtų suteiktas kandidatės statusas. Praėjusią savaitę agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad Nyderlandai ir Danija irgi yra tarp šalių, kurios tam nepritaria.

I. Šimonytė, kartu su kolegomis iš kitų Baltijos šalių tvirtai palaikanti Ukrainos ambicijas ES, „Newsweek“ sakė, kad 27 valstybių bloke dar nėra bendro sutarimo.

Lietuvos premjerė pažymėjo, kad ES parama Ukrainos narystei yra ir strateginis sprendimas, ir „moralinė pareiga“. „Matome, kaip žmonės iš tikrųjų žūsta kovodami už tas vertybes, kurios įtvirtintos Europos teisės aktuose, – aiškino ji. – Žinau, kad daugeliui šalių tai atrodo gana keista, nes šalyje vyksta karas. O mes norime pradėti procesą, su kuriuo šalis galbūt negali susidoroti, nes dabar turi svarbesnių reikalų“.

Tačiau kandidatės statusas, pasak premjerės, nėra tas pats, kas visateisė narystė, kuriai dar gali prireikti daug metų. „Derybų pradžia yra gana ilgas procesas, – sakė I. Šimonytė. – Jeigu jos neduoda rezultatų, tada atsakymas aiškus. Taigi iš esmės manau, kad rizika labai nedidelė“.

Tolesnė ES plėtra kelia nesutarimų bloko viduje, todėl dabartinių šalių kandidačių paraiškos ilgai atidėliojamos. Kai kurios šalys mano, kad ankstesnė plėtra vyko per greitai, todėl blokas tapo masinės migracijos, korupcijos ir politinių konfliktų priežastimi, o kaip pavyzdžiai nurodomi Briuselio nesutarimai su Vengrija ir Lenkija.

V. Putino krizės taktika

I. Šimonytė perspėja ir dėl sankcijomis vis labiau izoliuojamo Kremliaus bandymo pasinaudoti gresiančia maisto krize.

„Yra pora rizikingų momentų, kuriuos V. Putinas galėtų itin smarkiai išnaudoti, jei mes nebūsime pakankamai budrūs, – perspėjo ji. – Jei kils rizika, kad milijonai žmonių Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose negalės nusipirkti duonos kepalo, tada, žinoma, bus labai didelis spaudimas Vakarų šalims ir labai didelės V. Putino spekuliacijos, kad dėl to kaltos Vakarų šalys ir Ukraina, nors iš tiesų dėl visko kaltas V. Putinas“.

I. Šimonytė sakė, kad svarbiausias prioritetas, šalia karinės paramos Ukrainai, yra rasti sprendimą, kaip atblokuoti Odesos uostą ir pristatyti grūdus žmonėms, kuriems jų reikia.

Kartu ji atkreipė dėmesį į Rusijos dezinformaciją prieš ES ir NATO valstybes didėjančios infliacijos ir ekonominio netikrumo metu.

Pasak jos, V. Putinas naudojasi tokiais dalykais kaip kainų kilimas Vakarų šalyse ir per visus propagandinius kanalus, feisbuko grupes ir „YouTube“ „bepročius“ aiškina: „Tai dėl jūsų kvailos vyriausybės jūs mokate tokias aukštas kainas, o ne dėl to, kad aš įsiveržiau į šalį, ne dėl to, kad aš manipuliavau dujų kainomis 2021 metų rudenį. Taip yra todėl, kad jūsų vyriausybė yra kvaila, kodėl jos nenušalinate?“

„Jeigu esate optimistai ir manote, kad taip neatsitiks, tai pagalvokite dar kartą“, – sakė I. Šimonytė.