„Ir vis dėlto jau kurį laiką mums nepavyksta bendrų troškimų paversti bendru gėriu. Nepavyksta susikalbėti ir būti išgirstiems, o tai skatina nusivylimą ne vien valdžia, bet ir pačia valstybe, stumia piliečius išvykti arba trauktis į „vidinę emigraciją“ - abejingumą, pasidavimą, nusigręžimą nuo viešojo gyvenimo“, - tvirtina kandidatė.

Tokia situaciją, esą, kelia pavojų, nes abejingi žmonės nėra pajėgus ginti demokratijos ir savo konstitucinių teisių ir ilgainiui gali netekti savo valstybės. Politikė taip pat mano, kad gyventojai nejaučia augančių atlyginimų, o plačiai nušviečiamos užsienio investicijos virsta viešųjų ryšių akcijomis perkerpant simbolinę juostelę.

Parlamentarė tvirtina mananti, kad silpsta piliečių ryšys su valstybe, o tai lemia netolygiai pasiskirstantys augimo vaisiai. Vieniems savarankiškai kuriant sėkmę, antri lieka nuošalyje ir neturi peno teigiamai vertinti bendrą situaciją.

„Joks prezidentas savo dekretais negali pakeisti nei parlamentinės daugumos, nei jos suformuotos Vyriausybės, kuri įgyvendina savo programą ir savo politiką. Tačiau prezidentas gali ir privalo principingai ginti Konstituciją, o tai reiškia: ginti demokratiją, žmogaus teises, laisvę, nuosavybės neliečiamumą, teismų nepriklausomumą“, - tvirtina kandidatė.

Parlamentarė ragina susitarti kas yra demokratijos gynybos „raudonosios linijos“ ir visiems kartu jas ryžtingai ginti. Pasak I. Šimonytės, jos manymu, privalu užtikrinti žmogaus teisių apsaugą; mažumos teisių apsaugą nuo daugumos diktato; žiniasklaidos apsaugą nuo bandymų ją kontroliuoti ar ja manipuliuoti bei sustabdyti savivaldos užvaldymą.

Kandidatė atstovauti konservatoriams dėsto mananti, kad biurokratinė vadyba gamina neveikiančius sprendimus, o tai sukelia valdžios neveiksnumą ir piliečių nusivylimą. Politikė skatina geriau įsiklausyti į žmonių savijautą, nes trečią dešimtį europietiškos gerovės pažadais maitinami gyventojai pavargo laukti.

Socialinės atskirties ir nepasitenkinimo valstybe problemas I. Šimonytė siūlo spręsti pasiekiant visų piliečių susitarimą - kas visų yra bendro, o kas yra kiekvieno atskira.

„Siūlau (...) pasiekti susitarimą vardan Lietuvos, kuris apibrėžtų, kokios valstybės galiausiai siekiame, t. y. kiek mūsų visų sukuriamos gerovės skiriame bendriems poreikiams, iš kurių nebūtinai atgausime tiek, kiek įmokame. (...). O tuomet rastume būdą, kaip paskirstyti šio bendro gėrio kainą tarp skirtingų visuomenės narių, užtikrindami, kad toks paskirstymas būtų vertinamas kaip teisingas“, - aiškina politikė.

I. Šimonytė pastebi, kad nors tokia užduotis nėra lengva ir pareikalaus ilgų diskusijų, bandymas sutvarkyti vieną sektorių po kito veda į niekur. Jos manymu, pokalbis privalo vykti apie mokesčių sistemą aiškiai įvardijant viešųjų gėrybių dėmenį.

„Susidūrę su šiuo spaudimu ir nekalbėdami su visuomene apie išteklius, tik apsigaudinėjame, kad problemas kažkaip išspręs auganti ekonomika, nors ji tik gali kilstelėti esamą padėtį į nominaliai aukštesnį lygį, tačiau negali pakeisti susiformavusių proporcijų“, - teigia kandidatė.

Politikė pabrėžia palankumą Europos Sąjungai (ES) ir tikina, kad augantis populizmas kelią grėsmę Bendrijai. I. Šimonytės manymu, atsakymą, koks turėtų būti Lietuvos požiūris į saugumą diktuoja šalies geopolitinė situacija.

„Mums reikia stiprios NATO, kurio stiprybei itin svarbi JAV lyderystė, stiprios ir solidarios Europos Sąjungos bei pakankamų mūsų pačių pajėgumų. Lietuvoje ir visame regione turi būti kuo daugiau Vakarų. Tai yra politinė-strateginė konstanta, kuri artimiausiu metu nepasikeis“, - mano I. Šimonytė.

Kandidatė pabrėžė, kad Lietuva saugi Vakarų solidarumo dėka, todėl turi tuo pačiu atsakyti kitiems, kovojantiems už teisę būti Europoje. „Kartu turime gerbti principus bei taisykles, dėl kurių Vakarai mus laiko vienminčiais“, - tvirtina politikė.

Pagrindine grėsme įvardijama ne Rusija, o Kremlius, nes, anot kandidatės, nėra prasmės tikėtis pokyčių Rusijoje, kol prie kaimynės vairo stovi Vladimiras Putinas. Bet koks pragmatiško dialogo siekis su Maskva gali būti sėkmingas tik Lietuvai darant nuolaidas savo principų sąskaita, o tai nedera su mūsų siekiu padėti į Vakarus integruotis Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai.

ELTA primena, kad I. Šimonytė TS-LKD pirminiuose prezidento rinkimuose varžosi su diplomatu Vygaudu Ušacku. Partijos kandidatas į prezidentus bus išrinktas atviruose rinkimuose lapkričio 3-4 dienomis.