„COVID-19 fone bendradarbiavimas tarp Baltijos ir Šiaurės Europos šalių yra gyvas ir veiksmingas. To pavyzdys – bendras viso regiono valstybių laiškas Europos Komisijai“, – Vyriausybės pranešime cituojama I. Šimonytė.

Praėjusią savaitę Lietuva kartu su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis paragino Europos Komisiją, kad ši kreiptųsi į „BioNTech“ ir „Pfizer“ dėl vakcinos vėlavimo.

Tokį kreipimąsi šalys išplatino po to, kai gamintojas pranešė, jog vakcinų kiekis artimiausias keturias savaites bus sumažintas dvigubai, kad būtų įmanoma padidinti gamybą dar šią žiemą ir per visus 2021 metus.

Vėliau „BioNTech“ ir „Pfizer“ patikino, kad atstatys įprastą COVID-19 vakcinų tiekimą Europai pradedant nuo sausio 25-osios.

Pokalbyje su Švedijos ministru pirmininku, I. Šimonytė pabrėžė, kad Lietuvai labai aktualus branduolinės saugos klausimas – Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl Astravo elektrinė yra nesaugi ir negali veikti.

Anot Vyriausybės pranešimo, Lietuva ir Švedija yra bendramintės dėl paramos Rytų partnerėms ir Rusijos agresijos vertinimo bei sankcijų išlaikymo.

Pokalbyje ministrė pirmininkė taip pat pabrėžė, kad dvišaliai santykiai vystosi itin palankiai – Švedija, kartu su kitomis Šiaurės Europos valstybėmis, tebėra svarbiausia Lietuvos partnerė Baltijos jūros regione.

Vyriausybės teigimu, ne vienus metus Švedija – didžiausia Lietuvos investuotoja ir viena pagrindinių prekybos partnerių. Lietuvos verslui Švedija yra svarbi prekių ir paslaugų eksporto rinka.