„Kalbant su žmonėmis iš tų diasporų, kurios Lietuvoje didėja, ir čia, aišku, daugiausia ukrainiečių, galbūt kažkiek ir baltarusių taip pat diaspora – labai dažnai dabar pradedamas kelti klausimas dėl lietuvių kalbos mokymo“, – per Vyriausybės pasitarimą trečiadienį sakė premjerė.

„Matyt, mums reikia pagalvoti, kaip galime suteikti daugiau galimybių žmonėms, kurie galvoja čia kurtis, dirbti ir gyventi, turėti galimybes greičiau išmokti valstybinę kalbą, nes toks interesas akivaizdžiai yra“, – kalbėjo ji.

Matyt, mums reikia pagalvoti, kaip galime suteikti daugiau galimybių žmonėms, kurie galvoja čia kurtis, dirbti ir gyventi, turėti galimybes greičiau išmokti valstybinę kalbą, nes toks interesas akivaizdžiai yra.

Diskusija dėl lietuvių kalbos mokymo kilo per pasitarimą pristačius migracijos politikos gairių įgyvendinimą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis paragino valstybinėse įstaigose daugiau paslaugų teikti „bent keliomis pagrindinėmis Europos Sąjungos kalbomis“.

„Čia klausimas pirmiausia apie aukštos kvalifikacijos asmenis: įsivaizduokite, kai jie dirba mūsų paslaugų centruose ir reikia, pavyzdžiui, pajamų deklaraciją pateikti“, – teigė jis.

I. Šimonytė pritarė, kad informacijos įvairiomis kalbomis turėtų būti daugiau nei dabar, tačiau pabrėžė valstybinės kalbos mokymosi svarbą.