Klasikinės schemos aiškios
„Kalbėdami, su kokiais konkrečiais iššūkiais susiduria Lietuva, visų pirma minime mūsų valstybės kaimynystę – autoritarinius Rusijos ir Baltarusijos režimus. Praktiškai nuo nepriklausomybės atkūrimo šios priešiškos jėgos siekia įsikišti į mūsų demokratinius procesus. Taigi, žvelgiant į visą Europą, turime tikrai nemažai patirties, leidžiančios patarti ar pamokyti, ko galima tikėtis iš, pavyzdžiui, Kremliaus ar Minsko“, – sako dr. N. Maliukevičius.
Visgi, jo teigimu, technologine, medijų evoliucijos prasme vyksta revoliuciniai pokyčiai, kai vien žinoti klasikines politinės įtakos schemas nepakanka: „Buvo laikai, kai melagienas ir suklastotas naujienas (angl. fake news), gebėdavo sulaikyti žiniasklaidos filtrai – redaktorių kodeksas ar tradicinės žurnalistikos darbo principai. Dabar didžiąją dalį informacijos visuomenė susirenka ne iš žiniasklaidos kaip tarpininko, bet tiesiogiai iš socialinių tinklų.“
Ekspertas konstatuoja, kad šiuo metu esame tokioje realybėje, kur yra begalė nepatikrintos informacijos, emocijų, o ne faktų.
Rinkėjų jausmų audros
„Svarbus ir vartotojų kritiškas dalyvavimas informaciniame chaose. Siūlau atkreipti dėmesį į neseną pavyzdį, kai per olimpines žaidynes nuskambėjo moterų bokso kova, kurioje pergalingai startavo didžiulę kontroversiją sukėlusi interlytė Imane Khelif, ir daugelis viešų asmenų socialiniuose tinkluose ėmė užimti moralines pozicijas ir ginti tradicines vertybes dar nepatikrinę informacijos. Tai puikus pavyzdys, kai politikai siekia prieš rinkimus pasinaudoti kylančiomis emocinėmis ir visuomenę skaldančiomis pasipiktinimo audromis, taip užsitikrindami emocinę paramą“, – pažymi ekspertas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį ir į neseną atvejį iš priešrinkiminės kovos JAV, kai Donaldas Trumpas debatuose su savo konkurente į prezidento postą Kamala Harris pareiškė, esą imigrantai kai kuriose valstijose valgo šunis ir kates. Taigi ne diskusija apie ideologijas ar politines problemas, o populistinis pareiškimas išplito socialiniuose tinkluose ir tapo tikra sensacija.
Kai politikai bando laimėti rinkimus pasitelkę populistinę retoriką, tai nėra didžiausia bėda. Problema tai tampa tada, kai valdžią gavę politikai ima keisti demokratinio žaidimo taisykles.
„Kaip šiuo, taip ir kitais panašiais atvejais nepalankūs režimai geba jais greitai pasinaudoti, užpildydami viešąją komunikaciją dezinformacijos kampanijomis. Kita vertus, ne tik priešiškų valstybių, bet ir savi politikai gali genialiai pasinaudoti mūsų emociniais refleksais, siekdami savo tikslų“, – tvirtina dr. N. Maliukevičius.
Gali nukentėti demokratija
Panašių tendencijų ekspertas pastebi ir Lietuvoje. Seimo rinkimai – taip pat savotiška politinė drama, kupina emocionalių epitetų, šūkių. Deja, kuo toliau, tuo labiau ji vis labiau tolsta nuo realių rinkėjų poreikių ir tradicinės politinės kovos. Užuot kalbėję apie vidaus politiką, švietimą, mokesčius ir pan., kandidatai linksta prie tapatybių ir moralinių momentų.
Jo manymu, kai rinkėjai priima sprendimus kraštutinumų pagrindu, tai nulemia radikalesnių politinių veikėjų ar partijų atėjimą į valdžią ir prisideda prie visuomenės poliarizacijos. Be to, kraštutinių partijų populiarumas – bendra tendencija visoje Europoje.
„Kai politikai bando laimėti rinkimus pasitelkę populistinę retoriką, tai dar ne didžiausia bėda. Problema tai tampa tada, kai valdžią gavę politikai ima keisti demokratinio žaidimo taisykles. Jei pažiūrėtume, kas vyksta Vengrijoje ar vyko Lenkijoje, tai autokratiškų bruožų turinčios Viktoro Orbano „Fidesz“ ar beveik dešimtmetį Lenkiją valdžiusios „Teisės ir teisingumo“ partijos po truputį ima uzurpuoti savo valdžią, perimdamos žiniasklaidos ar teisminės valdžios kontrolę. Tai gresia rimtais demokratiniais praradimais“, – teigia dr. N. Maliukevičius.
Kitų valstybių įtaka
„Kalbant apie priešrinkiminės dezinformacijos eskalavimą Lietuvoje, verta pasižiūrėti ES publikuotus raportus apie užsienio šalių įtaką per rinkimus. Juose formaliai įvardijamos kelios kryptys. Pirmiausia, įtaka iš piktavalių veikėjų per informacijos vartojimo pateikimą, t. y., kai įmetamos tam tikros dezinformacinės temos, darant įtaką rinkimų procesui. Pavyzdžiui, kad Vakarų demokratijų rinkimai nelegitimūs – suklastoti, o rezultatas žinomas iš anksto. Taip išoriniai autoritariniai režimai, šiuo atveju Kremlius, mėgina permesti savo vidines praktikas mums, o konkretūs politikai, turiu omenyje Eduardą Vaitkų, ima viešojoje erdvėje tiražuoti žinutes, esą rinkimai Lietuvoje nupirkti“, – aiškina dr. N. Maliukevičius.
Šiai kategorijai jis priskiria ir vienos iš partijų, Taikos koalicijos, retoriką: „Įdomu stebėti, kaip anksčiau didelius viršpelnius iš Rusijos naftos ir dujų verslo generavę politikai vėliau juos reinvestuoja į politinius projektus. Anksčiau tie projektai buvo kitokie, dabar atsirado Taikos koalicija, o visa jos retorika yra susijusi su taika bet kokiomis sąlygomis, teritorijų atžvilgiu akivaizdžiai nenaudingomis nuo agresoriaus besiginančiai Ukrainai. Šiuo pagrindu yra išplėtota visa informacinė kampanija, o viešosiose polemikose partijos lyderis Viktoras Uspaskichas negali atsakyti, kam priklauso Krymas, tačiau manipuliuoja Klaipėdos krašto tema.“
Naujausi komentarai