Pagal G. Nausėdos planą, Baltarusijos prezidentas turėtų sutikti įkurti „nacionalinę tarybą“ iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų, nutraukti jėgos naudojimą ir paleisti sulaikytus protestuotojus.

„Manau, kad iniciatyva sveikintina ir gali būti naudinga Baltarusijos visuomenės grupėms, kurios šiuo metu protestuoja ir viešai reiškia nepasitenkinimą rinkimų rezultatais, bet tai priklausys nuo tų Baltarusijos aktyvistų, kurie ir galėtų imtims lyderystės šalies viduje“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius R. Vilpišauskas.

Politikos eksperto teigimu, iniciatyvos sėkmė labai priklauso nuo to, kiek aukščiausiu lygiu jį remia kaimyninės Lenkija ir Latvija ir kiek yra suderinta pozicija dėl galimų sankcijų įvedimo. Prezidentūros pranešime rašoma, kad G. Nausėdos „siūlomą planą ir tarptautinio mediavimo proceso inicijavimą palaiko Lenkijos ir Latvijos prezidentai“.

Vertindamas plano turinį, R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad jame nėra kalbama apie naujų sąžiningų rinkimų organizavimą.

„Lieka iki galo neaišku, kokiu tikslu ta nacionalinė taryba turėtų būti kuriama“, – teigė profesorius.

Jo teigimu, šių trijų punktų įgyvendinimas „šiuo metu atrodo menkai tikėtinas“, nes A. Lukašenka iki šiol nesileidžia į jokį dialogą su protestuotojais.

„Tai labiausiai priklausys nuo to, ar Baltarusijos prezidentas ir toliau turės šalies saugumo ir karinių struktūrų paramą. Nematau priežasčių, kodėl jis turėtų imtis šių procesų, nes tai keltų riziką jo tolesniam buvimui valdžioje. Būtent taip ir buvo šitaip organizuoti rinkimai ir dėl to nesileidžiama į jokį dialogą su protestuotojais“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.