Įstatyme numačius drausti leidiniuose ne tik reklamuoti, bet apskritai kaip nors vaizduoti alkoholinius gėrimus, užsienietišką spaudą į šalį įvežančiai įmonei neliko nieko kito, kaip tik iš žurnalų išplėšti ar užklijuoti lipdukais tokius puslapius.

Islamo šalių praktiką Europoje pirmoji įgyvendino Lietuva. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis po kilusios sumaišties ėmėsi įstatymo aiškintojo vaidmens, esą, kontrolę vykdantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) turėtų nepaisyti tokio pažeidimo ir nebausti žurnalus įvežančios įmonės, kol kovą susirinkęs Seimas galbūt susimylės pakeisti įstatymą taip, kad nejuokintų pasaulio. Tai reikštų, kad „valstiečių“ vado lūpomis leidžiama nesilaikyti įstatymo.

Šioje istorijoje vienintelis nuosekliai savo nuomonės laikosi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kuris ir toliau teigia, kad alkoholio įstatymo taisyti nereikia, o užsienio šalių žurnalų leidėjai privalo leisti tik Lietuvai skirtus tiražus be alkoholio reklamos.

Niekur Europoje nėra tokio apribojimo, kokį turi Lietuva. Aš apklausiau visus savo kolegas: ir Norvegijoj, ir Švedijoj, ir Suomijoj – visur gavau atsakymą, kad reklamos apribojimų užsienio spaudoje nėra.

„Leidėjai turi prisitaikyti, nes jeigu mes pradėsim daryti išimtis, tada diskriminuosim savo Lietuvos leidėjus užsienio leidėjų atžvilgiu“, – sako sveikatos apsaugos ministras

Užsienietiškus leidinius importuojančios įmonės vadovas tokius viešus pamąstymus vadina mistika.

„Niekur Europoje nėra tokio apribojimo, kokį turi Lietuva. Aš apklausiau visus savo kolegas: ir Norvegijoj, ir Švedijoj, ir Suomijoj – visur gavau atsakymą, kad reklamos apribojimų užsienio spaudoje nėra, nors alkoholio reklamos ribojimas yra jų vietinėje spaudoje. Jei leidėjas prisitaikytų prie vienos Lietuvos, kurios tiražai yra tikrai labai maži, tai būtų mistika“, – stebėjosi UAB „Press Express“ generalinis direktorius Vigintas Bartaševičius.

„Valstiečių“ vadas R. Karbauskis ėmė kaltinti žurnalų importuotoją, kad šis iš anksto neinformavo užsienio leidėjų.

„Meškos paslaugą padarė ir tie žmonės, kurie platina žurnalus, nes jie kaip ir nebandė derinti ir teikti informacijos tų pačių žurnalų leidėjams, kad mūsų valstybėje pasikeitė įstatymai“, – tvirtino Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.

Žurnalų importuotojas sako, kad prieš įsigaliojant įstatymui, kaip jį vykdyti, išaiškinimo kreipėsi į Vartotojų teisių tarnybą, NTAKD bei keturis Seimo komitetus, įskaitant ir R. Karbauskio vadovaujamą Kultūros komitetą. Jokių paaiškinimų nesulaukus teliko išplėšti ar užklijuoti puslapius su alkoholio pavaizdavimais.

„Čia jau yra valstybės mastu daromas nusikaltimas, priimtas nusikalstamas įstatymas. Pirmiausia, prieš privačią nuosavybę. Antra, prieš žodžio ir spaudos laisvę, nes draskyti, gadinti žurnalą buvo įprasta tik sovietų laikais. Kitaip sakant, mes turim cenzūrą, negana to, yra gadinama privati nuosavybė“, – pabrėžė apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Tokia praktika stebėjosi ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arūnas Gelūnas: „Vietoj edukacijos, vietoj profilaktikos, vietoj aiškinimo apie sveiko gyvenimo būdo reikšmę gyvenime matome tokias tikrai drastiškas ir, sakyčiau, komiškas [priemones], bet nežinau, kiek ilgai juoksimės, nes gali būti, kad tai yra apsijuokimas Europos kontekste.“

Įsisiūbavus skandalui R. Karbauskis pareiškė, kad NTAKD turi rasti išeitį, o įstatymo keisti nereikia.

„Manau, čia net nereiks įstatymo pakeitimo, tiesiog reglamentuos departamentas, kaip reikia deklaruoti tuos leidinius. Manau, kad NTAKD ras sprendimą be įstatymo pakeitimo ir daug greičiau“, – sakė R. Karbauskis.

Seimo Teisės departamentas išaiškino, kad pagal tokį, koks priimtas įstatymas alkoholio reklamos draudimas, jis privalomas ir užsienietiškuose leidiniuose. Tačiau politikų spaudžiamas NTAKD penktadienį susitiko su leidinių importuotoju ir pažadėjo jo kol kas nebausti, tai yra dėl naujo įstatymo vykdymo kurį laiką užmerkti akis.

Paprastai politikai turėtų laikytis kito dėsnio – nepriimti kvailų įstatymų, kurių vykdyti neįmanoma. Šitie dalykai yra Lietuvoje didžiausia drama.

Žurnalų importuotojas pateiks departamentui skaičius, kiek yra šių leidinių skaitytojų ir kokią rinkos dalį jie sudaro. Departamentas skaičius pateiks politikams, tačiau, panašu, jau dabar visiems aišku – ydingą įstatymą teks keisti.

„Mano galva, kad įstatymas turėtų būti pakeistas, o departamento išvados padės Seimo narius motyvuoti, kad tai būtų padaryta“, – sakė UAB „Press Express“ generalinis direktorius V. Bartaševičius.

Seime prieš šį įstatymą balsavo Liberalų sąjūdžio frakcija. O įstatymo pasekmėmis labiausiai piktinasi jo iniciatoriai – valdantieji ir opozicinė konservatorių frakcija, beveik visa pritarusi įstatymui, o dabar registravusi jo pataisą, kuriai po pateikimo Seimas pritarė, o tai reiškia prie įstatymo bus grįžta pavasario sesijoje. Nepatenkinta ir įstatymą pasirašiusi prezidentė.

„Manau, kad šis faktas yra gėdingas, kuris primena viduramžius ir daro didžiulę tarptautinę reputacinę gėdą Lietuvai“, – piktinosi šalies vadovė.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas sako, kad toks rūpestis ir nepasitenkinimas neatrodo įtikinamai.

„Rankų grąžymas ir pelenais galvos barstymas iš tiesų yra veidmainiškas, nes tiek ta pati konservatorių frakcija, tiek visi socialdemokratai balsavo už suvaržymus, ir tiek pati prezidentė pasirašė šį įstatymą su pataisomis, nepasiūlydama jokių pakeitimų, nevetuodama, dėl to dabar visos ašaros labiau primena krokodilo ašaras“, – padėtį ironizavo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius dr. Mindaugas Jurkynas.

Ketverius metus ambasadoriumi prie Šventojo sosto buvęs Vytautas Ališauskas teigia, kad įstatymui pritarusi opozicija ir prezidentė, siekdami būti populiarūs, pasimovė ant „valstiečių“ populizmo.

„Paprastai politikai turėtų laikytis kito dėsnio – nepriimti kvailų įstatymų, kurių vykdyti neįmanoma. Šitie dalykai yra Lietuvoje didžiausia drama. Manau, kad visi šitie populistiniai veiksmai vykdomi, kad pridengtų tikrą politikų neveiklumą. Aš manau, kad tai yra valdančiosios daugumos viešųjų ryšių strategija“, – sako VU docentas V. Ališauskas.