Papildomai – 800 mlrd.

„ES gynybai reikia „didžiojo sprogimo“, nebegalime tokiu žingsnis po žingsnio gerinimo situacijos keliu pasiekti tai, ko mums reikia“, – pabrėžė už gynybą ir kosmosą atsakingas A. Kubilius, Seime pristatydamas Baltąją knygą gynybos klausimais.

Praėjusią savaitę ją patvirtinus, jis tai pavadino istoriškai reikšminga diena, nes ES pirmą kartą priima tokius didelius sprendimus gynybos srityje. Seime jis pakartojo, kad Europa atsakomybę už savo gynybą turi persikelti ant savo pečių, juolab keičiantis JAV prioritetams.

„450 mln. europiečių neturėtų piktintis ar pykti, kad 340 mln. amerikiečių, turėdami savo darbotvarkę ir savo iššūkius, ne visada galės padėti mums apsiginti nuo 140 mln. gyventojų turinčios Rusijos, kuri per trejus metus niekaip negali įveikti 28 mln. gyventojų turinčios Ukrainos“, – Seime sakė eurokomisaras.

Tačiau šiandien situacija tokia, kad per tris mėnesius Rusija pagamina daugiau ginklų negu visos NATO šalys, įskaitant JAV, per metus. Pasak A. Kubiliaus, žvalgybos perspėjimai, kad Rusija gali būti ne tik pasiruošusi, bet ir, atrodo, šiuo metu planuotų ar planuoja galimybę patikrinti NATO 5-ojo straipsnio galiojimą dar iki 2030 m., labai aiškiai suformuluoja, kaip turime reaguoti į tokius iššūkius ir į mūsų saugumo arba gynybos krizę.

Pasak A. Kubiliaus, EK jau yra parengusi parengties užtikrinimo iki 2030 m. strategiją. Baltojoje knygoje išdėstytos gairės, kurios yra kovo pradžioje paskelbto „ReArm Europe“ plano 2030-iesiems dalis. Planu siekiama visos Europos gynybos pajėgumus sustiprinti naujomis finansinėmis priemonėmis, o Baltojoje knygoje išdėstytas naujas požiūris į gynybą ir nustatyti investicijų poreikiai. ES siekia per ketverius metus sutelkti apie 800 mlrd. papildomų eurų Europos gynybai, taip pat suteikti karinę paramą Ukrainai. 150 mlrd. eurų iš šios sumos būtų lengvatinės paskolos. Planuojama leisti ES narėms 1,5 proc. BVP, išleisto gynybai, neįskaityti į deficitą.

Lietuvą jis minėjo kaip gerą pavyzdį ir patarė nedelsti pasinaudoti siūlomomis naujomis priemonėmis papildomam gynybos finansavimui.

Baltojoje knygoje taip pat numatyta stiprinti strateginių įgalintojų pajėgumus – tokių kaip kosmoso žvalgybos duomenys, sunkių krovinių aviacinis pervežimas, papildymas degalais ore ir kitų svarbių kariuomenei dalykų. Planuojama plėtoti bendraeuropinius interesus apimančius gynybos projektus – tokius kaip oro gynybos skydas, kibernetinės gynybos skydas, kosmoso gynybos skydas.

Eurokomisaras sulaukė daug Lietuvos parlamentarų klausimų. Ar negalėtų paskolos šalims, kurioms skolinimosi našta būtų per didelė, suteikiamos kaip negrąžintini ar iš dalies grąžintini grantai, o išimtis taikyti ir pafrontės valstybėms? Kaip paskatinti didžiąsias šalis, kurių skolos ir taip didelės, naudotis suteikiama išimtimi skolintis, nes juk jų indėlis į saugumą skaičiuojant ne BVP procentais, o konkrečiomis sumomis nepalyginamas nei mažesnių šalių? Klausta, kas planuojama vienodinant ginkluotės standartus, stiprinant gyventojų civilinę gynybą, dėl europietiško „Starlink“ atitikmens. Seimo nariai svarstė, ar EK siūlomuose projektuose vis dėlto netrūksta ambicijos.

„Nemuno aušros“ frakcijos narys Artūras Skardžius, pareiškęs, kad EK siūlomi paskolų dydžiai jį nuvylė, A. Kubiliui pasiūlė: „Jei jums nesiseka gynybos srityje, tai gal sekasi kosmoso srityje, kuriai skiriate labai mažai dėmesio. Gal galite apie ją papasakoti plačiau.“

„Nepereisime prie tradicinių lietuviškų aiškinimųsi“, – atsakė A. Kubilius ir dar kartą pakartojo, kad ES pinigų pati neturi, visos numatytos sumos – ES šalių pinigai.

Užkliuvo: P. Auštrevičių truputį glumina, kad Baltojoje knygoje labai ambicingo įsipareigojimo apie ES gynybos sąjungą nėra, tačiau tik bendri ES veiksmai ir įsipareigojimai gali įgyvendinti siekiamus tikslus. / S. Lisausko / BNS nuotr.

JAV labai svarbi

Tačiau Baltosiomis knygomis vadinamų EK dokumentų, kuriuose pateikiami siūlymai dėl ES veiksmų konkrečioje srityje, tikslas – pradėti diskusijas siekiant politinio sutarimo. Ar tai neliks tik utopijos žanro kūriniu?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Giedrimo Jeglinsko vertinimu, A. Kubiliaus pristatytas dokumentas labai reikalingas, jis aiškiai parodo situacijos aštrumą, jame įvardyti kritiniai dalykai, ko trūksta Europai. Taip, visi supranta, kad tam reikalinga karinė pramonė, investicijos į virsmo technologijas, nes tai – karybos ateitis.

„Tačiau ne A. Kubiliaus galioje rasti sprendimŲ, kad šalys tam iš karto dėtų pinigus ant stalo. 800 mlrd. papildomų eurų – iš tiesų puikus lozungas. 150 mlrd. Europa pasiskolintų ir perskolintų šalims. Tačiau likusieji 650 mlrd. – tik potencialus skaičius, jei Europos šalys, didindamos biudžetus gynybai, ryšis peržengti leistus fiskalinius rodiklius. Tačiau realiai tų milijardų neturime, o jų reikia jau dabar“, – pabrėžia G. Jeglinskas.

Pasak jo, A. Kubiliaus parengtame dokumente pasakyta, ko reikia, visi su tuo sutinka, tačiau klausimas, kas toliau, kas imsis lyderystės, iš kur tų pinigų atsiras. Nors kalbama, kad Europa pabudo, G. Jeglinskas sako nesantis tuo tikras: pabudimas bus, kai šalys iš tikrųjų pradės dėti pinigus ant stalo. Jo nuomone, tai, kad gynybos išlaidoms atpalaiduojami fiskaliniai varžtai, dabar gali padėti, tačiau tai minimalūs dalykai, o ilgalaikėje perspektyvoje turime eiti vieningesnės kapitalo rinkos link.

„Jei šalys nenori dėti pinigų ant stalo, kartu investuoti ir prisiimti atsakomybę, tai sunku padaryti. Nesu tikras, kad ES tai gali, nes matome, kaip kartais dėl kiekvieno mažmožio imama peštis. Prancūzai sako, kad tik iš jų karinės pramonės turime pirkti, vokiečiai nori to paties. To, ko reikia Ukrainai, būtų galima pirkti iš trečiųjų šalių, tačiau prieštaraujama, nes čia mokesčių mokėtojų pinigai, reikia pirkti europietišką produkciją. Taip prasideda tipiniai europietiški nesutarimai. Dabar reikia bendraeuropinės iniciatyvos. Tačiau kol kas pristatyti planai – tik žodžiai ant balto lapo“, – apgailestauja G. Jeglinskas.

Jo vertinimu, vienas iš potencialiausių EK pasiūlymų – 150 mlrd. eurų, kuriuos ES pasiskolintų. Tačiau, pasak jo, klausimas, kada, kiek, kokia kaina. Sakoma, kad pasiskolinsime kapitalo rinkose. Vokietija paskelbė, kad skolinsis, kad galėtų 500 mlrd. eurų skirti gynybai. G. Jeglinskas atkreipia dėmesį, kad tokia paklausa keičia pasiūlos sąlygas ir kainą. Lietuva taip pat turės skolintis, kad pasiektume gynybai 5 proc. BVP.

ES, EK turėtų įgyti papildomų funkcijų, kaip koordinuoti karinį planavimą. Jei ketinama stiprinti ES pramonės ir gynybos pajėgumus, ES privalo ne tik finansuoti, bet ir planuoti kartu.

„Yra daug šalutinių efektų. Atverti galimybę skolintis gynybai reikia, tačiau šalims reikia finansuoti gynybą ir iš savų biudžetų, nepamesti ryšio ir su JAV, nes alternatyvos JAV galiai ir pajėgumams kol kas nėra“, – sako G. Jeglinskas.

Trūksta ambicijų

Diskusijos dėl Baltosios knygos gynybos klausimu vyksta ir europinėse institucijose. Vis dėlto, ar Baltoji knyga gynybos klausimais, kaip kad įvertino A. Kubilius, istorinis įvykis, ar utopinis rašinys?

Europos Parlamento (EP) nario Petro Auštrevičiaus vertinimas toks: „Kalbant apie ES politikos poslinkius saugumo ir gynybos srityje gal iš tiesų yra istorinis laikotarpis. Tačiau Baltosios knygos turinio prasme turiu abejonių. Labai ambicingo įsipareigojimo apie ES gynybos sąjungą čia nerasite. Yra apie būtinybę stiprinti bendradarbiavimą, koordinavimą, bet daugiau remiantis dabartine ES sutartimi, tarpvalstybiniu formatu. Tai truputį glumina, nes, mano manymu, tik bendri ES veiksmai, įsipareigojimai ES mastu gali įgyvendinti siekiamus tikslus. Sakoma, kad tai egzistenciniai klausimai, tad jei kalbame apie egzistencinius, sprendimai turi būti proporcingi.“

P. Auštrevičius kaip pranašumą įvardija, kad Baltojoje knygoje nurodyta dvylika darbų, kuriuos reikia atlikti per šiuos metus. „Jei sugebėsime juos padaryti laiku ir kokybiškai, bus žingsnis ES gynybos sąjungos link. Tačiau žvelgiant į europinių dokumentų svarstymus yra pagrindo nerimauti“, – baiminasi europarlamentaras, remdamasis dabar EP svarstomo EK parengto dokumento dėl Europos gynybos pramonės stiprinimo diskusijomis. Pavyzdžiui, ES rytinio pasienio valstybės dėl geopolitinių priežasčių gali būti pirmiausia išbandytos priešo, tačiau reikiamų atsargų laikymas kažkodėl numatytas ne jose, o šalia jų. Juk vaistai turi būti prie paciento, o ne kaimyniniame name. Arba kiek mažos ir vidutinės įmonės gali dalyvauti gynybos pramonėje: jei viską sudėsime tik į didžiuosius koncernus, bus vokiečių, prancūzų, gal dar belgų ir nyderlandiečių įmonės, o kitų šalių liks nepakankamai konkurencinės. Arba siūlymas, kad 65 proc. lėšų turi būti skirta pirkimams ES. Tai ES biudžetas, būtų logiška jį čia ir išleisti. Tačiau artimiausius penkerius metus nesugebėsime to padaryti, tad, P. Auštrevičiaus manymu, gal reikėtų pradėti nuo 50 proc.

Ar Baltojoje knygoje yra kokių naujų idėjų Europos gynybai stiprinti? Europarlamentaro vertinimu, daug kas jau buvo girdėta, tačiau pranašumas, kad viskas yra vienoje vietoje, todėl matyti visapusiškesnis vaizdas, kokiomis priemonėmis gali būti kuriama ES gynybos sąjunga. Pirma, Europoje turime gaminti daugiau ir pažangios ginkluotės, antra, daryti bendrus pirkimus.

Būtinybė: „Atverti galimybę skolintis gynybai reikia, tačiau šalims reikia finansuoti gynybą ir iš savų biudžetų, nepamesti ryšio ir su JAV, nes alternatyvos JAV pajėgumams kol kas nėra“, – sako G. Jeglinskas. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Tačiau, primena P. Auštrevičius, esamos ginkluotės įvairovė ne visada leidžia tai daryti. Reikia kurti kuo labiau unifikuotas gynybos sistemas, ypač kaimyninėse šalyse. „Be to nieko nebus, sunkiai galima įsivaizduoti labai darnius ir efektyvius bendrus viešuosius pirkimus. Tačiau kol kas tokių ambicijų nematyti. Mano manymu, ES, EK turėtų įgyti papildomų funkcijų, kaip koordinuoti karinį planavimą. Jei ketinama stiprinti ES pramonės ir gynybos pajėgumus, ES privalo ne tik finansuoti, bet ir planuoti kartu. Kol kas tai daroma tik NATO lygmeniu. Nesakau, kad turėtų būti NATO dubliavimas ar kopijavimas, bet reikia rasti būdą, kaip tai padaryti“, – pabrėžia P. Auštrevičius.

ES eina į naują jai politikos sritį – gynybą, bet, esant dabartinei, situacijai tai neišvengiama. Europarlamentaro įsitikinimu, Europos ambicijos turėtų būti superaukštos, net žinant, kad ne viską pavyks padaryti. Reikia užkelti kartelę tiek, kad ir dalis padarytų darbų reikštų didžiulį pokytį, nes saugumo situacija nesuteikia galimybės eiti evoliucijos keliu.

Tačiau, P. Auštrevičiaus vertinimu, ambicijų pritrūko ir Baltajai knygai, ir „ReArm Europe“ planui. Jam taip pat kliūva, kad iš siūlomų gynybai papildomų 800 mlrd. eurų per ketverius metus, 650 mlrd. turi ateiti iš valstybių padidintų gynybos biudžetų ir tik likusi suma bus bendrai skolinamasi. „Tai patvirtina mano tezę apie tik tarpvalstybinį bendradarbiavimą, bet ne vieningą ES gynybos sąjungą. Ar esame tikri, kad valstybės narės ims didinti savo gynybos biudžetą? Kai kurioms reikėtų jį ir dvigubinti, norint pasiekti tokias sumas. Devynių ES valstybių lėšos gynybai nesiekia nė 2 proc. BVP. Norėčiau tikėti, kad šalys didins savo biudžetus tam, bet žinau, kaip sunku vietos politikams, kai nesibaigia streikai, trūksta lėšų ir kitoms sritims“, – sako P. Auštrevičius.

Jis daro prielaidą, kad paties A. Kubiliaus požiūris buvo daug radikalesnis gerąja to žodžio prasme, tačiau Baltoji knyga – visos EK nuomonė. Apie naująjį dokumentą bus diskutuojama artimiausioje EP sesijoje. „Kokio lygio bus EP ambicija? Tikiuosi, ne mažesnė, nei pasiūlyta, gal net didesnė už EK“, – tikisi P. Auštrevičius.