Daugiau apie tai kalbėjo MRU politologas Alvydas Medalinskas.
– Čia yra klausimas ne tik Ukrainai, klausimas ir dėl Europos saugumo. Jeigu kalbame būtent apie Krymą, tai Donaldas Trumpas ką siūlo dabar, kas atrodo, kad buvo sutarta su Vladimiru Putinu. Dėl to tokia reakcija Vašingtone, po to, kai Ukraina ir europiniai partneriai atmetė šį reikalavimą, iš principo tai yra smūgis visai Europos saugumo architektūrai. Tai yra smūgis sienų neliečiamumo principui. Tam principui, kuris yra minkštos saugumo garantijos visoje Europoje. Būtent dėl to Vakarų pasaulis, arba demokratinis pasaulis, nepripažįsta nei Padniestrės – čia nieko nėra antirusiško, tiesiog norima keisti sienas – nei Abchazijos, nei Pietų Osetijos, net to paties Kalnų Karabacho nepripažino, kadangi pagal tarptautinę teisę tai buvo Azerbaidžano dalis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Būtent užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio skambi frazė – jis sako, kad kvestionuodami Krymo klausimą atidarome peklą, iš kurios išlįs tokie velniai, kurių niekas nebesukiš atgal.
– Pratęsiu dar tą dalyką. Dabar kalbame apie Rusiją, bet yra daugybė nacionalistinių judėjimų Europoje, kuriuos V. Putinas bandė katalizuoti su Krymo aneksija 2014 metais, pasikviesdamas įvairių šalių nacionalistus, kad atseit pabūtų ir pastebėtų tą referendumą. Kiek yra istorinių skaudulių Europoje tarp kaimynių šalių. Jeigu kas nors atvers šią Pandoros skrynią, tokiu atveju pasėjamas visiškas chaosas Europoje. Matome, kad čia yra ne tik Ukrainos klausimas, o visos Europos. Tada kyla dar vienas klausimas – kas atsitiko D. Trumpui? Pirmojo D. Trumpo užsienio reikalų ministras Pompeo paskelbė, kad Krymas niekada nebus pripažintas Rusijai kaip okupuota teritorija. Akivaizdu, kad Trumpas yra atsakingas už užsienio reikalų ministro pareiškimą. Dabar antrasis D. Trumpas – antroje kadencijoje – per Wittkofą prisižada, kuris gal net nesuvokia, kas yra Helsinkio principas ir sienų neliečiamumo principas, kažką susitaria su Putinu, atsiveža ir sako: žiūrėk, sutariame – tai yra Trumpo taikos planas.
– Ar Ukraina ir europiečiai turi teisę nepritarti tokiems taikos planams? Kas bus, jeigu D. Trumpas įvykdys grasinimą, jeigu galime taip pavadinti, atsitraukti nuo šių pokalbių su Rusija?
– Tai yra vėlgi du klausimai. Vienas dalykas – ar D. Trumpo planas reiškia, kad ir Ukraina turi pareikšti, jog pripažįsta Krymą, ar tai buvo pareiškimas, kad Jungtinės Valstijos pasilieka sau teisę vienašališkai pareikšti? Čia atsiranda dar vienas labai įdomus dalykas – ar JAV yra teisinė valstybė? Labai tikiuosi, kad teisinė valstybė. Jeigu tai yra teisinė valstybė, ir D. Trumpas antrasis pamiršo, ką darė D. Trumpas pirmasis, tokiu atveju yra Kongresas ir Senatas. Tą sprendimą priima ne prezidentas, o Kongresas ir Senatas. Dabar yra milžiniškas kunkuliavimas Senate ir Kongrese. Net ir toje pačioje Trumpo partijoje, išgirdus apie šį gražų susitarimą su V. Putinu, kad tai yra dalis taikos plano pripažinti Krymą Rusijai. Dar vienas dalykas – jeigu taikos planas yra manoma, kad tai yra didelis Wittkoffo pasiekimas, jog Rusija nepretenduos į Donecko, Zaporižios ar Chersono srities teritorijas, kurių nesugeba paimti karine jėga, dabar Wittkoffas sako: sutarėme, kad Rusija nebenorės šių dalykų. Kyla hipotetinis, bet labai įdomus klausimas – jeigu Trumpas ir Wittkoffas mano, kad tai yra rusų pozicija ir teisė laikyti tas teritorijas jų, kokią Pandoros skrynią atveria? Rusai tada įsirašo, pavyzdžiui, Aliaską kaip savo teritoriją, prisiminę senus istorinius dalykus XIX a. Ir ką –Trumpas irgi užrašo Aliaską savo mielam žmogui Putinui? Dalykai yra labai labai rimti, galima ironizuoti, bet tai yra labai rimti dalykai.
Čia atsiranda dar vienas labai įdomus dalykas – ar JAV yra teisinė valstybė?
– Pakalbėkime apie emocijas. Jūs dažnai būnate Ukrainoje – ką ukrainiečiams reikštų toks taikos planas, kai reikia atiduoti tas teritorijas, dėl kurių žuvo broliai, tėvai, draugai?
– Atskirkime du klausimus. Vienas – suvokimas, ką Ukraina supranta, kad ir dėl nepakankamų Vakarų pastangų, ypač tos pačios JAV dar prezidento Bideno administracijos metais, nepakankamos karinės paramos, gautos ne laiku, ne vienodais kiekiais, ji prarado 20 proc. teritorijos, kurią Rusija okupavo. Ten žuvo labai daug žmonių, gindami tas teritorijas, yra tikrai artimų žmonių, kurie žuvo, buvo baisiai sužeisti. Tai yra didžiulė tragedija. Vienas dalykas – suvokimas, kad tos teritorijos yra laikinai paimtos, kol yra blogietis V. Putinas Maskvoje, kol Ukraina negali derybomis susigrąžinti teritorijų, ir tai yra Rusijos suvokimas, kad Rusija de facto, deja, bet kontroliuoja tas teritorijas. Atskirkime kitą klausimą, kuriame Ukraina jau laužiama, kad de jure pripažintų – tai yra, jūs niekada nematysite tos Ukrainos valstybės teritorijos, o sulaužius jiems neliečiamumo principą, niekas V. Putinui netrukdo po mėnesio sakyti: „O kodėl tik Krymas, o gal dar?“ Pagrasinti branduoliniu ginklu Vakarams... Pažiūrėkime – šiomis dienomis, po Londono susitikimo, kuriame Jungtinių Valstijų planas, ne Rusijos planas – formaliai tai yra Trumpo taikos planas – susidūrė su pasipriešinimu europinių NATO partnerių ir Ukrainos. Sergejus Šoigu skelbia pareiškimą, kad jeigu Europos valstybės bus tokios blogos, Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą. Kas čia per karinio šantažo politika? Man keista – nejaugi D. Trumpas ir jo komanda nesupranta, kurioje pusėje turi stovėti – ar demokratinių, ar autoritarinių valstybių?
